Kodėl melanoma dažnai nustatoma pavėluotai
 
Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja Skaistė Tulytė pasakojo, kad paprastai melanoma nustatoma pastebėjus neįprastai pasikeitusį apgamą, kuris didėja, pradeda kraujuoti, turi nelygius kraštus ir pan. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pirminis židinys lieka nepastebėtas, nes yra sunkiai prieinamoje kūno vietoje, arba apgamas nėra labai pasikeitęs ir mažiau patyręs gydytojas net gali jo neatpažinti. Todėl labai svarbu apgamus ištirti dermatoskopu.
 
Pasak medikės, iš pradžių pavienės melanomos ląstelės vystosi lėtai, tačiau kai melanoma įgauna tam tikrą dydį ir įsiskverbia gilyn į odos struktūras, gali plisti žaibiškai – tiek vietiškai į poodį, tiek po visą organizmą. Todėl dažnai pacientai atvyksta, kai liga jau pažengusi, nes laiku nepastebėjo besikeičiančio apgamo. Net kai melanoma išplinta į limfmazgius, atvejais ne visada įmanoma laiku pastebėti pokyčius. Mat limfmazgis gali būti giliai ir sunkiai apčiuopiamas.
 
„Jei pavyksta pašalinti melanomą, kol liga neišplitusi į gilesnius poodinius sluoksnius ir limfmazgius, žmogus toliau sveikas gyvena daugybę metų. Kitas scenarijus, kai ateinama su pažengusia liga – antra, trečia stadija. Gyvenimo kokybė jau priklauso nuo to, į kokius organus vėžys metastazavo. Kartais melanoma plinta tiesiog toje vietoje, kur atsiranda – kojos, rankos paviršiuje. Tokie pacientai gydomi daugybėmis operacijomis. Iš kitų organų melanoma labiausiai mėgsta plaučius, galvos smegenis. Tai organai, kuriuose gydyti vėžį iš tiesų sudėtinga“, – teigė gydytoja onkologė chemoterapeutė.
 
Naujas gydymas grąžina viltį gyventi