Širdies ligų rizikos faktoriams taip pat priskiriamas ir sėslus gyvenimo būdas, nedidelis fizinis aktyvumas, kai kurių vaistų vartojimas, komplikacijos nėštumo ar gimdymo metu. Vis dėlto, kaip vieną didžiausių širdies priešų kardiologė A. Valavičienė įvardija dažną jaunų žmonių palydovą – stresą. Ūmus stresas gali dažninti širdies ritmą, didinti cholesterolio kiekį kraujyje ar deguonies poreikį širdies raumenyse. Ilgalaikis stresas ir nuovargis mažina imuninės sistemos atsparumą, tad gali prisidėti prie tikimybės susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
 
Išvengti klastingų širdies ligų, deja, neįmanoma, tačiau sumažinti jų riziką – nesudėtinga. Be jau išvardintų rizikos faktorių mažinimo, kiekvienam, net ir niekuo nesiskundžiančiam žmogui, bent kartą per metus vertėtų apsilankyti pas gydytojus dėl bendros sveikatos būklės nustatymo. Paprastai žmonės apsilanko pas specialistus tik tada, kai jaučia negalavimus arba pildydami privalomą sveikatos medicininę pažymą. Be to, dažnesni klinikų lankytojai yra pagyvenę, jau nedarbingo amžiaus žmonės. Vis dėlto, ši tendencija kinta – dramatiškai augant susirgimų širdies ligomis ar net mirčių nuo jų, auga ir žmonių sąmoningumas. Gydytojos manymu, laiku pravertos klinikos durys gali užkirsti kelią ligai ar neleisti jai progresuoti toliau.