Melisų antpilas lėtina širdies plakimą, padeda nuo dusulio, širdies skausmų, mažina lygiųjų raumenų spazmus, gerina apetitą, stabdo vėmimą, padeda nuo pilvo pūtimo. Ši priemonė taip pat naudinga tiems, kurie skundžiasi tulžies pūslės ir inkstų skausmais. Antpilu gydomos įvairios kilmės neurozės ir menstruacijų skausmai. Kompresai dedami sergantiems furunkulioze, skystis padeda sergant dantenų, burnos ertmės uždegimais.

Iš šviežių melisų daroma arbata. Šalta ji gaivina, o karšta – skatina prakaitavimą.

Antpilas gaminamas taip: imami 2 valgomieji šaukštai smulkintų lapų arba žolės, užpilami 2 stiklinėm verdančio vandens, laikoma maždaug 1 valandą. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną, prieš valgį.

Melisų preparatai skatina virškinimo organų veiklą. Šios vaistažolės taip pat naudojamos mikstūroms nuo traukulių. Lapų antpilas skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina skausmus, tinka sergantiems astma, peršalus, jeigu išbėrė odą, kai padažnėjęs širdies plakimas. Naudinga sergantiems mažakraujyste, taip pat tiems, kurie nori paspartinti medžiagų apykaitą.

Tinktatūra naudojama reumatinių skausmų slopinimui. Melisų milteliai tinka artrito, opų, įdrėskimų gydymui, kaip skausmą malšinanti priemonė.

Melisos liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje tai vienas iš pačių populiariausių augalų. Jis naudojamas esant neuralgijai, melancholijai, užkerta kelią tachikardijos priepuoliams, lėtina kvėpavimą, slopina skrandžio spazmus ir skausmus.

Šis augalas labai atgaivina kvėpavimą, padeda užsikimšus kraujagyslėms. Bulgarų mokslininkai mano, kad melisos pasižymi lengvu migdomuoju poveikiu.

Seniau melisos buvo naudojamos hemorojaus, vidurių užkietėjimo, podagros gydymui, po gimdymo, nėščiųjų toksikozei arba alergijai palengvinti, siekiant, kad maitinanti mama turėtų daugiau pieno.