Ar saugi vakcinų sudėtis?

Tam, kad vakcina būtų veiksminga ir efektyvi, ji turi būti tinkamai pagaminta. Žinoma, be priedų tokios vakcinos pagaminti neįmanoma. Kad būtų kuo mažiau nepageidaujamų reakcijų, vakcinos nuolat tobulinamos.

Į vakcinos sudėtį įeina vienas ir keletas aktyvių antigenų (ligų sukėlėjų ar jų dalių), adjuvantai (medžiagos, sustiprinančios antigenų imunogeniškumą, t. y., gebėjimą sukelti imuninį atsaką), konservantai, tokie kaip metileno glokolis, fenoksietamolis (stabilizuoja preparato komponentus ir greitai suskyla patekę į organizmą),  dezinfekantai (turintys užtikrinti vakcinų sterilumą), kitos cheminės medžiagos, bakterijų terpių (kur buvo auginamos bakterijos) pėdsakai, likę po gamybos proceso, ir tirpiklis (daugiausia fiziologinis tirpalas).

Daugiausia diskusijų sukėlė būtent dezinfektantai. Dažniausiai naudojami timerosalis (etilgyvsidabrio druska), fenolis, benzetonijaus chloridas, metilparabenzoatas. Būtent timersolis šiuo metu nebenaudojamas daugiau dėl neigiamo visuomenės požiūrio į jį nei dėl galimos žalos. Yra įrodyta, kad etilgyvsidabris, skirtingai nei metilgyvsidabris,  organizme nesikaupia, tad ir įrodymų, kad jis sukelia sunkias ligas, nėra.

Žinoma, nesiginčiju, kad pasitaiko pašalinių nepageidaujamų reakcijų paskiepijus. Dažniausiai po skiepijimo būna vietinės nepageidaujamos povakcininės reakcijos – skausmingumas, paraudimas, patinimas. Paprastai vietinė reakcija per 1–3 dienas išnyksta savaime. Įskiepijus įvairias vakcinas, gali pasireikšti sisteminis pašalinis vakcinos poveikis – trumpas bendras silpnumas, apetito stoka, galvos skausmas. Alerginės reakcijos paskiepijus pasireiškia itin retai.

Plečiasi vakcinų asortimentas