Kiekvienas sprendžia pats, valgyti jam mėsą ar ne, ir kokią rinktis. Mūsų mityboje tai – pagrindinis baltymų šaltinis (ankštinės daržovės, žinoma, irgi neblogas pasirinkimas, bet mėsai šiuo atžvilgiu visgi smarkiai nusileidžia), taip pat – tikras įvairių vitaminų bei cinko lobynas. Bet valgyti mėsą reikia su saiku. Kokie skirtingų mėsos rūšių privalumai ir trūkumai?
 
Jautiena

Privalumai

Vyrų itin mėgstamuose jautienos pjausnių didkepsniuose yra didžiausias baltymų kiekis. Tokia mėsa laikoma dietine. Joje pakanka mikroelementų: magnio, cinko, kalcio, kalio, geležies, fosforo, natrio – visi jie stiprina kaulus ir raumenis. Vitaminų jautienoje irgi ne ką mažiau: A (naudingo regos organams), PP (įeinančio į fermentų sudėtį), C (stiprinančio kraujagyslių sieneles), B6 ir B12 (aktyviai padedančių organizmui pasisavinti geležį).

Virtą jautieną patartina valgyti sveikstant po traumų ir nudegimų.

Trūkumai

Vadinamoji marmurinė jautiena – su riebalų gyslelėmis, – nėra tokia jau dietinė. Be to, joje daug cholesterolio, nes nelaisvėje auginamų mėsinių galvijų mėsoje yra daugiau sočiųjų riebalų rūgščių. Kita vertus, itin liesa jautiena taip pat negerai: joje daugiau sunkiai besilydančių riebalų ir beveik visiškai nėra naudingųjų polinesočiųjų riebalų. Taigi kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, pernelyg liesa jautiena dietinei mitybai visiškai netinka.

Pastebėtina, kad jautienoje taip pat yra purinų, skatinančių šlapimo rūgšties susidarymą. Būtent dėl jų gali įsišėlti podagra, osteochondrozė ar šlapimo pūslės akmenligė.

Nesaikingas jautienos vartojimas gali nuslopinti imunitetą ir padidinti jautrumą daugeliui ligų. Ypač tai pavojinga garbaus amžiaus žmonėms.