Vargiai atsirastų bent vienas žmogus, kuris nežinotų ar bent nebūtų ko nors girdėjęs apie tai, kokia svarbi yra skydliaukė: ji atsakinga už medžiagų apykaitos procesus, todėl jos veiklos sutrikimai yra neišvengiamai susiję su galybe įvairiausių ligų. Viskas prasideda nuo bendro pobūdžio negalavimų, apatijos, dažnų galvos skausmų, o jeigu nesiimama priemonių – gali peraugti į depresiją. Tačiau tai – viso labo ledkalnio viršūnė.

Toliau nukenčia kaulų ląstelės, kadangi būtent skydliaukės gaminamas peptidinis hormonas kalcitoninas kompensuoja kaulų išsidėvėjimą, kitaip tariant, gamina medžiagas, užkertančias kelią šiam procesui. Jeigu skydliaukės veikla susilpnėjusi, išsivysto hipotireozė, jeigu padidėjusi – tireotoksikozė arba hipertireozė. Jeigu būklė apleidžiama dar labiau, gali išsivystyti endeminis gūžys (struma) arba kretinizmas.

Kur priežastis

Daugelis sieja problemas dėl skydliaukės su pavasarinių ligų paūmėjimu, nors tiesioginių pasekmių ir nėra. Juk pagrindinė skydliaukės ligų priežastis – tai jodo trūkumas arba perteklius organizme. Priminsime, kad paros norma suaugusiam žmogui yra 100–150 mikrogramų. Jeigu imatės elementarių skydliaukės ligų profilaktikos priemonių ištisus metus, su pavasariniu medžiagų apykaitos sutrikimu ligų apraiškos niekaip nesusijusios.

Apie sezoniškumą galima kalbėti tik gegužės pabaigoje, kai oras atšyla ir žmonės ima traukti į užmiestį paiškylauti ar pasimėgauti saulės voniomis. Būtent saulės šviesa ir tampa paūmėjimo priežastimi, kadangi ji skatina hormonų gamybą. Pavasarinių ligų paūmėjimas tik silpnina organizmą, ir problemos dėl skydliaukės kyla bendrame nusilpusio organizmo ir sutrikusios medžiagų apykaitos fone.