Šlapimo nelaikymas yra dažnai pasitaikanti problema. Nors šlapimo pūslės kontrolės praradimas dažniau pasitaiko žmonėms senstant ir silpstant pūslės raumenims, tačiau priežasčių gali būti ir kitokių. Daugumai žmonių gyvenimo būdo pakeitimas gali palengvinti diskomfortą arba netgi padėti įveikti šlapimo nelaikymą.

Šlapimo nelaikymo rūšys

Daugelis žmonių kartais patiria nedidelius šlapimo nutekėjimus, tačiau kai kuriems tenka susidurti ir su didesnėmis šlapimo nelaikymo problemomis – kuomet šlapintis užsinorima staiga ir nespėjama laiku nueiti į tualetą.

Šlapimo nelaikymas skirstomas į šias pagrindines kategorijas:

1. Kyla dėl prastos organizmo reakcijos į stresą. Šiuo atveju šlapimas nuteka, kai spaudžiama šlapimo pūslė: kosėjant, čiaudėjant, juokiantis, mankštinantis ar keliant ką nors sunkaus.
   
    
2. Pasireiškia staiga, nevalingai. Žmogus patiria staigų, intensyvų norą šlapintis, po kurio nevalingai netenka šlapimo. Skubų šlapimo nelaikymą gali sukelti infekcija, arba neurologinis sutrikimas, ar diabetas.
   
    
3. Atsiranda dėl pilnai neištuštėjusios šlapimo pūslės. Dėl šlapimo pūslės, kuri nuolat pilnai neištuštėja, žmogus dažnai nori šlapintis, o kartais ir nevalingai nuteka dalis šlapimo.
   
    
4. Funkcinis nelaikymas. Kartais fizinis ar psichinis sutrikimas neleidžia laiku atsidurti tualete. Pavyzdžiui, jei žmogus serga sunkia artrito forma, jam gali nepavykti pakankamai greitai atsegti kelnių.
   
    
5. Mišrus šlapimo nelaikymas. Būna ir taip, jog žmogus patiria ne vieną šlapimo nelaikymo tipą iš anksčiau išvardintų.
   
    

Maisto produktai, skatinantys šlapimo nelaikymą

Tam tikri gėrimai, maisto produktai ir vaistai gali veikti kaip diuretikai – jie stimuliuoja šlapimo pūslę ir padidina šlapimo kiekį:

• Alkoholis;
  
   
• Kofeinas;
  
   
• Gazuoti saldieji gėrimai ir gazuotas vanduo;
  
   
• Dirbtiniai saldikliai;
  
   
• Šokoladas;
  
   
• Čili pipirai;
  
   
• Maisto produktai, kuriuose yra daug prieskonių, cukraus ar rūgšties, ypač citrusiniai vaisiai;
  
   
• Vaistai nuo širdies ir kraujospūdžio ligų, taip pat raminamieji ir raumenis atpalaiduojantys vaistai;
  
   
• Didelės vitamino C dozės.
  
   

Kiti veiksniai, trikdantys šlapimo pūslės sklandų funkcionavimą

Šlapimo nelaikymą taip pat gali sukelti ir laikini sveikatos sutrikimai arba fiziniai pokyčiai:

1. Šlapimo takų infekcija. Infekcija gali sudirginti šlapimo pūslę, dėl jos norisi dažnai šlapintis, o kartais ir nevalingai nuteka šlapimas.
   
    
2. Vidurių užkietėjimas. Tiesioji žarna yra šalia šlapimo pūslės ir turi daug tų pačių nervų. Dėl kietos, sutankintos tiesiosios žarnos, gali būti sudirginami nervai ir padidėti poreikis šlapintis.
   
    
3. Nėštumas. Hormoniniai pokyčiai ir padidėjęs vaisiaus svoris gali sukelti streso netoleravimą ir paskatinti išsiskirti nevalingai šlapimą (kosėjant, čiaudėjant, keliant ką nors sunkaus).
   
    
4. Gimdymas. Po gimdymo gali būti pažeisti šlapimo pūslės nervai, taip pat organai, kurie padeda sulaikyti šlapimą.
   
    
5. Senėjimas. Dėl šlapimo pūslės raumens senėjimo gali sumažėti šlapimo pūslės gebėjimas kaupti šlapimą. Be to, senstant padažnėja nevalingi šlapimo pūslės susitraukimai, kurių metu nuteka šlapimas.
   
    
6. Menopauzė. Po menopauzės moterų organizmas gamina mažiau estrogeno – hormono, kuris padeda išlaikyti sveiką šlapimo pūslės ir šlaplės gleivinę. Šių audinių pablogėjimas gali sustiprinti šlapimo nelaikymą.
   
    
7. Histerektomija – operacija, kuomet pašalinama gimda. Moterims šlapimo pūslę ir gimdą palaiko daugybė tų pačių raumenų ir raiščių. Bet kokia operacija, apimanti moters reprodukcinę sistemą, įskaitant gimdos pašalinimą, gali pažeisti atraminius dubens dugno raumenis, o tai gali sukelti šlapimo nelaikymą.
   
    
8. Padidėjusi prostata. Ypač vyresniems vyrams šlapimo nelaikymas dažnai kyla dėl prostatos padidėjimo.
   
    
9. Prostatos vėžys. Vyrams šlapimo nelaikymas gali būti susijęs su negydomu prostatos vėžiu. Tačiau dažniau šlapimo nelaikymas yra šalutinis prostatos vėžio gydymo poveikis.
   
    
10. Auglys arba šlapimo pūslėje susidarę akmenys. Auglys ar akmenys, susidarę bet kurioje šlapimo takų vietoje, gali užkirsti kelią normaliam šlapimo srautui, dėl to šlapimo pūslė pilnai neištuštėja ir kyla nevalingas noras dažnai šlapintis.
    
     
11. Neurologiniai sutrikimai. Išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, insultas, smegenų auglys ar stuburo pažeidimas, gali sutrikdyti nervinius signalus, susijusius su šlapimo pūslės valdymu, dėl to gali kilti šlapimo nelaikymas.
    
     

Šlapimo nelaikymo rizikos faktoriai

Veiksniai, didinantys šlapimo nelaikymo riziką, yra šie:
 

• Lytis. Moterims labiau būdingas šlapimo nelaikymas – nėštumas, gimdymas, menopauzė ir moterų anatomija, lemia šį skirtumą tarp moterų ir vyrų.
  
   
• Vyresnis amžius. Senstant šlapimo pūslės ir šlaplės raumenys silpsta ir padidėja tikimybė, jog atsiras šlapimo nelaikymas.  
  
   
• Antsvoris. Papildomas svoris padidina šlapimo pūslės ir aplinkinių raumenų spaudimą, svoris juos silpnina ir dėl to šlapimas gali nutekėti kosint ar čiaudint.
  
   
• Rūkymas. Tabako vartojimas gali padidinti šlapimo nelaikymo riziką.
  
   
• Neurologinė liga arba diabetas. Neurologinė liga ar diabetas gali padidinti šlapimo nelaikymo riziką.
  
   

Kaip įveikti arba sumažinti šlapimo nelaikymo problemą?

Šlapimo nelaikymo ne visada galima išvengti. Tačiau, kad sumažintumėte jo riziką:

• Išlaikykite sveiką svorį;
  
   
• Praktikuokite dubens dugno stiprinimo pratimus;
  
   
• Venkite šlapimo pūslės dirgiklių, tokių kaip: kofeinas, alkoholis ir rūgštus maistas;
  
   
• Valgykite daugiau skaidulų turinčių produktų, nes jie gali užkirsti kelią vidurių užkietėjimui (kuris yra viena iš šlapimo nelaikymo priežasčių);
  
   
• Nerūkykite.