Vasaros laikotarpiu, ištrūkę iš namų, daugiau laiko praleidžiame lauke. Iškylaudami gamtoje, dalyvaudami festivaliuose, nakvodami palapinėse ar ilgus vakarus leisdami prie laužo draugų kompanijoje, rečiau susimąstome apie kylančią riziką sušalti, o paskendę atostogų svajoje, mažiau dėmesio ir laiko skiriame asmens higienai. Deja, ligos neatostogauja. Pasak Kardiolitos klinikų gydytojo urologo Giedriaus Skulčiaus, tai dažniausiai ir tampa šlapimo pūslės uždegimo priežastimi.
Svarbiausia – higienos įpročiai
Šlapimo pūslės uždegimą, kitaip dar vadinamą cistitą, sąlygoja įvairios priežastys. Tačiau dažniausiai – tai bakterinės kilmės liga. 85% atvejų ligos sukėlėjas normali žarnyno mikroflora. Maždaug pusė visų moterų bent kartą per savo gyvenimą suserga šlapimo pūslės uždegimu. Taip yra todėl, kad moterų šlaplė yra trumpa, o tokiu būdų sukėlėjas lengviau patenka į šlapimo pūslę.
Liga priklauso nuo lyties ir amžiaus
Šlapimo pūslės uždegimu serga tiek vyrai, tiek ir moterys. Tačiau dailiosios lyties atstovės su nemaloniais šios ligos simptomais susiduria 30 kartų dažniau negu vyrai. Labiausiai tai lemia anatominiai lyčių skirtumai. Lytiniai santykiai didina riziką susirgti šia liga. Kaip ir moterų naudojamos barjerinės kontraceptinės priemonės. Mat dėl jų paviršiuje esančių tam tikrų medžiagų yra naikinama įprasta makšties mikroflora – natūralus organizmo apsaugos mechanizmas.
Bėgant metams rizika susirgti šlapimo pūslės uždegimu didėja. Vyresnio amžiaus moterys, ar esant menopauzei, serga 5 kartus dažniau negu vidutinio amžiaus moterys, mat estrogenų trūkumas veikia makšties gerųjų bakterijų sumažėjimą ir patogeninių mikroorganizmų įsivyravimą.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai