Kosmetika taip pat skirstomą į plataus vartojimo (masinė produkcija) ir grožio institutų bei aukštosios mados namų kosmetiką.

Ta, kuri skirta masėms, dažniausiai kainuoja nebrangiai, yra išleidžiama didelėmis partijomis. Paprastai odai ji nekenkia, tačiau ir kažkokių ypatingų stebuklų tikėtis iš jos yra šiek tiek naivu, kadangi jos gamybai nenaudojami nei brangūs ingredientai, nei pažangiausios technologijos.

Kas kita – grožio institutų produkcija: čia iš tiesų pasitelkiamos įvairios naujovės, gaminiai labai kokybiški, gražaus dizaino ir kainuoja atitinkamai brangiau.

Aukštosios mados kosmetiką („liukso“ klasės produkciją) leidžia Aukštosios mados namai (pavyzdžiui, Parfume Christian Dior) ir elitiniai kosmetikos institutai. Tokia kosmetika išsprendžia daugelį estetinių problemų, pavyzdžiui, pagerina odos spalvą. Jeigu reikia ne tiek kosmetinių, kiek gydomųjų preparatų (pavyzdžiui, yra bėdų dėl spuogų ar nuospaudų), „liukso“ klasės produkcija pasitikėti neverta – joje gydomųjų komponentų nėra.

Ar kada kilo klausimas, kas yra „natūrali kosmetika“, „fitokosmetika“ ir panašiai? Kuo skiriasi šios sampratos?

Natūrali kosmetika turėtų būti pagaminta natūralių augalinės, gyvulinės arba mineralinės kilmės komponentų pagrindu. Augalus, naudojamus tokiai kosmetikai, turi auginti profesionalai, o ant kiekvienos pakuotės turi būti pateiktas išsamus komponentų sąrašas, tos valstybės, kurioje bus prekiaujama šia produkcija, kalba.

Natūralioje kosmetikoje neturi būti cheminių komponentų, sukeliančių odos sudirgimus. Kita vertus, ir natūrali kosmetika gali sukelti labai stiprią alerginę reakciją (kiekvieno žmogaus oda gali skirtingai reaguoti į konkrečių augalų, ypač – egzotiškų, ekstraktus). Alergiją gali sukelti ir didelė eterinių aliejų, kurie pakeičia sintetinius konservantus, koncentracija. Vis dėlto ši kosmetika negali būti visiškai natūrali.