Paradoksalu, bet, kaip teigia daugelis specialistų, mūsų oda labiau priima sintetinę, o ne natūralią kosmetiką. Šiuolaikiniai preparatai patogūs tuo, kad juos, kitaip nei natūralias priemones, labai lengva dozuoti. Vis dėlto prie sintetinės kosmetikos oda pripranta greičiau, negu prie natūralios – tai reiškia, kad nustojus ją naudoti, kuriam laikui odos būklė gali pablogėti.

Naminė kosmetika gaminama savomis rankomis iš natūralių komponentų, todėl kartais tapatinama su natūralia. Ji yra gana saugi naudoti (jeigu produktų kokybė gera), tačiau ne tokia efektyvi. Ji naudojama odos priežiūrai: pavyzdžiui, jeigu reikia greito efekto, galima pasidaryti maitinamąją vaisių arba daržovių kaukę ir atgaivinti odą, tačiau poveikis bus trumpalaikis. Dar vienas jos trūkumas yra tai, kad tokios priemonės netinka jautriai odai. Svarbu atsižvelgti, kad mūsų aplinka užteršiama vis labiau, tad galima suabejoti ir naminės kosmetikos saugumu.

Fitokosmetika – natūralios kosmetikos atmaina. Pagal tarptautinius standartus, 70 % jos sudėties turi sudaryti gydomieji augalų ekstraktai. Pasiekti reikiamą konsistenciją galima tik naudojant augalinės arba gyvulinės kilmės komponentus.

Nieko nestebina tas faktas, kad kartais kosmetikos gamintojai pasukčiauja ir fitokosmetika vadina netgi tas priemones, kuriose tėra 1–2 augaliniai komponentai.

„Brangioji kosmetika“ – taip vadinamos priemonės, kurių sudėtyje yra brangiųjų ir pusiau brangiųjų priedų (pavyzdžiui, aukso, sidabro, deimantų, gintaro, nefrito, jaspio ir t. t.). Anot mokslininkų, šie komponentai gali ženkliai padidinti kosmetinio preparato poveikį.

Pagrindinės kosmetinės priemonės, naudojamos odos priežiūrai:

• Valomosios priemonės – muilas, geliai, makiažo valikliai, kosmetinis pienelis;
• Tonizuojamosios priemonės – tonikai, tonizuojamieji aliejai, kosmetinis ledas;
• Drėkinamosios priemonės – drėkinamieji kremai, geliai, drėkinamosios kaukės;
• Maitinamosios priemonės – maitinamieji kremai, maitinamosios kaukės;
• Apsauginės priemonės – priemonės, kurios apsaugo nuo UV spindulių, vėjo, šalčio ir pramoninių veiksnių (cheminių rūgščių ir kitų dirgiklių).