Zyziantys ir geliantys vabzdžiai vasaros metu kelia nerimą ne tik atostogaujantiems gamtoje, bet ir daugiabučių gyventojams. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ pastebi vapsvų, širšių suaktyvėjimą. 

„Nuo pavasario iki rudens, kol gyva, vapsvų motinėlė prideda daugybę kiaušinėlių. Dauguma šitų kiaušinėlių virsta vapsvomis darbininkėmis, kurios vėliau visą vasarą praleidžia maitindamos savo jaunesnius „brolius ir seseris“: medžioja smulkius vabaliukus, vikšrus, bando nugriebti maisto iš jūsų salotų dubens ar mėsainio porcijos. Kad išaugintų gausybę kiaušinėlių, dirbti ir maisto ieškoti turi būriai vapsvų, todėl vasaros metu su vapsvomis susiduriame išties dažnai. Jei likusi vasara bus sausa, tikėtina, kad rudeniop su vapsvomis susidursime dar dažniau nei dabar“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas Žygimantas Žalnerauskas. 

Vapsvos – mėsėdės 

Pasaulyje suskaičiuojama apie 30 tūkst. vapsvų rūšių, dažniausiai susiduriama su paprastosiomis vapsvomis. Pasidabinusios ryškiais juodais ir geltonais dryžiais, paprastosios vapsvos savo lizdus renčia palėpėse, pašiūrėse, pastogėse, medžių drevėse, sienų plyšiuose ir pan. Lizde gyvena net apie 10 tūkst. vapsvų, kurios būriu puola kiekvieną, kuris artinasi prie jų tvirtovės. Nors vapsvos, kaip ir bitės, gelia tik pajutusios pavojų arba gindamos savo lizdą, visgi vapsvos yra daug agresyvesnės ir geluonį naudoja dar ir kaip medžioklės įrankį. 

„Vapsvos savo lervas augina maitindamos jas baltymais ir angliavandeniais, todėl suaugėlės vapsvos daugiausia mėgsta pernokusius vaisius, medų, uogas, tačiau mielai ragauja ir saldėsių nuo mūsų stalo, ypač tuomet, kai vasarą iškylaujame lauke. Kita vertus, vapsvos nėra visiškos vegetarės, tad nenuostabu, kad vapsva gali prisistatyti ir prie jūsų kepsnio, kai pietausite lauko kavinėje“, – vapsvų ypatybes komentuoja Ž. Žalnerauskas. 

Jei geliantys vabzdžiai neduoda ramybės 

Pasak kenkėjų kontrolės specialisto, nei vapsvų, nei širšių lizdų vasarą liesti nevalia. Geriausia išeitis išgirdus stiprų dūzgimą lauke, sienose, po atbrailomis, pastebėjus didelius kiekius skraidančių vapsvų – kreiptis į profesionalus, kurie įvertins situaciją ir ras jai patį efektyviausią sprendimą nekeliant pavojaus nei žmonių, nei augintinių sveikatai. 

„Kasmet gauname daugybę nusiskundimų dėl vapsvų, pasitaiko atvejų, kai gyventojai patys bando su šiais nemaloniais vabzdžiais kovoti liaudiškomis priemonėmis. Nei saldintas vanduo, nei pigūs purškikliai nuo vapsvų neapsaugos, o gali tik dar labiau pakenkti. Vapsvų apgultis, ėmusis netinkamų priemonių, gali baigtis itin liūdnai“, – perspėja ekspertas. 

Vapsvų įgėlimai – ką daryti? 

Didžiausias pavojus – būti sugeltiems vapsvų. Vapsvų įgėlimai yra labai skausmingi. Jei prasideda stipri alerginė reakcija, net gali kilti pavojus gyvybei. Susidūrus su pavienėmis vapsvomis, didelio pavojaus nėra – tiesiog nereikėtų jų vaikyti, erzinti. Jei pastebite daugiau vapsvų arba radote vapsvų lizdą, jokiu būdu nebandykite patys nuimti, o vapsvas išbaidyti. 

„Pajutusios grėsmę, vapsvos puola visu būriu. Priešingai nei bitės, vapsvos įgėlimo vietoje nepalieka savo geluonies, tad gali gelti pakartotinai. Taigi susidūrus su didesniu spiečiumi vapsvų, reikėtų iš tos vietos pasišalinti, o lizdui naikinti rekomenduotina kviesti specialistus. Vapsvai įgėlus, būtina sekti savijautą. Jei jaučiate silpnumą, sunku kvėpuoti, pykina – nedelsiant kreipkitės į medikus“, – pataria UAB „Dezinfa“ atstovas. 

Įdomu 

Mičigano universiteto (JAV) mokslininkė E. Tibets (Elizabeth Tibbetts), tyrinėjanti vapsvų elgesį, nustatė, kad popierinės vapsvos gali viena kitą atpažinti pagal skirtingas žymes ant galvos. Šios žymės skiriasi priklausomai nuo to, kokiam hierarchiniam sluoksniui vapsva priklauso.