Specialistai įspėja, kad iš lietuviškos kaitros vykti į dar didesnio karščio zonas ir vasaros atostogoms rinktis pietų šalių didmiesčius gali būti rizikinga. Net ir labai apdairių poilsiautojų čia tyko neįvertinama sveikatos problema: saulės smūgis ir perkaitimas, dažnai pasireiškiantis apgaulingais apsinuodijimo simptomais.

Neįvertina saulės galios

Karštis, intensyvūs tiesioginiai saulės spinduliai kelia rimtą pavojų ne tik odai, bet ir visam organizmui. Vaistininkė Jolita Skinderskienė pastebi, kad jei žmonės jau išmoko saugotis nudegimų, tai ne visi supranta, jog perkaitimas organizmui yra ne mažiau pavojingas.

„Visi žinome, kas yra peršalimas, tačiau apie priešingą procesą, saulės smūgį ir perkaitimą, kuris iš tiesų organizmui yra net gerokai pavojingesnis, dažnai nesusimąstome. Mūsų organizmas geba pats save sušildyti, tačiau atsivėsinti jam labai sunku, todėl sutrinka kūno termoreguliacija. Tokia būklė ypač pavojinga sveikatai: kūno temperatūra pakyla, darosi bloga, svaigsta galva, prasideda pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės“, – vardija specialistė.

Pasak jos, šie simptomai ypač kelionėse dažnai supainiojami su apsinuodijimo požymiais, o tuomet ir neteisingai gydomi.

„Mums kažkodėl kur kas įtikinamiau atrodo, kad atostogaudami galėjome apsinuodyti maistu nei tiesiog perkaisti. Taip, simptomai panašūs, tačiau priežastys – skirtingos. Todėl pajutus galvos svaigimą, pykinimą, bendrą silpnumą verčiau kreipkitės į vaistininkus, kuris padės atsekti tikrąją problemos priežastį ir parinks tinkamą gydymą. Be abejo patartina visada su savimi turėti kelionių vaistinėlę dėl kurios sukomplektavimo visada galite pasikonsultuoti su vaistininku, o prieš kelionę pasitikrinti vaistų suderinamumą, ypač kai vežatės ir gali tekti vartoti kelis skirtingus preparatus“, – pabrėžė vaistininkė.

Neapdairumo kaina – šimtai eurų

Kad perkaitimas, saulės smūgis, nudegimai ar net alergija saulės spinduliams pasireiškia išvykus atostogauti į saulėtus kraštus, pastebi ir draudimo bendrovių ekspertai.

„Lietuviai į šiltus kraštus vyksta ištisus metus. Tačiau rinkdamiesi itin karšto klimato šalis savo vasaros atostogoms, kartais jie pervertina savo toleranciją karščiui ir dėl to rizikuoja sveikata. Esame administravę ne vieną atvejį, kuomet žmonės, gegužės–rugsėjo mėnesiais išvykę, pavyzdžiui, į Egiptą, dėl karščio sukeltų negalavimų atsidūrė ligoninėje, prarado sąmonę ar sužinojo, kad yra alergiški saulės spinduliams“, – sako BTA asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Atostogų metu patirti sveikatos sutrikdymai dėl saulės vidutiniškai kainuoja kelis šimtus eurų.

Draudimo bendrovės eksperto teigimu pagrindinė klaida ta, jog žmonės dažnai pervertina savo toleranciją karščiui, o į šiltus kraštus vyksta nepasiruošę.

„Žmonės mano, kad Turkijoje ar Vietname karštis yra kitoks nei pas mus, neva jis ten įprastas, todėl bus lengviau jį ištverti. Žinoma, vietinių gyventojų organizmas yra geriau prisitaikęs, bet jie ir žino, kaip nuo karščio saugotis. Galbūt todėl vietinių Graikijos, Italijos ar Egipto gyventojų vidurdienį ir nepamatysi besideginant paplūdimiuose. Tačiau mes, šiauriečiai, turime pasirūpinti savimi. Juk visi keliaujame su išmaniaisiais įrenginiais – praverstų pasižiūrėti, kokia yra konkrečios vietos jutiminė oro temperatūra, drėgmės kiekis bei UV indeksas, galiausiai, ar viešbutyje, kuriame apsistosite, veikia kondicionieriai. Nekreipiant į tai dėmesio atostogos gali baigtis svetimos šalies ligoninėje“, – teigia A. Žilėnas.

Kaip neperkaisti

Vykstantiems į šiltuosius kraštus vasarą ir norintiems likti sveikiems vaistininkė Jolita Skinderskienė pataria ypač vengti karščiausio dienos meto.

„Esant 35–40 laipsnių temperatūrai labai pavojinga būti lauke. Geriausia šį laiką leisti kondicionuojamose, vėsiose patalpose, o į lauką eiti ankstyvą rytą arba vėlyvą popietę, didžiąją dienos dalį, jei tik įmanoma, praleisti pavėsyje. Taip pat labai svarbu padėti savo kūnui kovoti su karščiu: rengtis šilumai pralaidžiais, šviesiais, natūralių audinių rūbais, nestabdyti prakaitavimo stipriais antiperspirantais. Būtina gerti daug vandens bei atidžiai rinktis maistą ir vengti dehidrataciją skatinančių produktų: sūrių, rūkytų, riebių ir keptų gaminių, alkoholio, kofeino, saldumynų“, – primena J. Skinderskienė.

Pasak vaistininkės, itin atidūs savo sveikatai karštuose kurortuose turėtų būti tie, kurie turi kraujotakos, endokrininės sistemos, kardiologinių ir inkstų veiklos sutrikimų, taip pat –vyresni ir antsvorio turintys žmonės.

„Karštis alina organizmą: kūnas aktyviau šalina skysčius, dažnėja pulsas, didėja apkrova širdžiai, tad verta į kelionę pasiimti kraujospūdžio matuoklį. Reikia saugotis ir tiesioginių saulės spindulių, vengti aktyvios fizinės veiklos bei dėvėti galvos apdangalus. Kelis kartus per dieną galima vėsintis gaiviu dušu ar baseino, jūros vandeniu, tik nepatartina tuo piktnaudžiauti – vandens temperatūra neturi būti ypač žema, kad organizmui nesukeltumėte šoko. Taip pat turėtumėte nepamiršti gerti mineralinio vandens, nes prakaituojant prarandama daug organizmui reikalingų medžiagų“, – primena vaistininkė.