Kol esame jauni, retai susimąstome, kad, atėjus gyvenimo rudeniui, gali kilti rimtų iššūkių ne tik mums, bet ir mūsų artimiesiems. Kada reikia susirūpinti, ar neprasidėjo pirmieji demencijos požymiai, paaiškino gydytoja neurologė Greta Pšemeneckienė.
Sindromą turinčiųjų daugės
Darydamiesi vyresni daugelis mūsų jaučiame, kad vis dažniau pamirštame kai kuriuos dalykus, bet tai nebūtinai – ligos požymis.
Gydytoja medicinos mokslų daktarė G. Pšemeneckienė dėstė, kad demencija yra sindromas, kai žmogui pasikeičia pažinimo funkcijos: atmintis, gebėjimas orientuotis, susikaupti, priimti sprendimus. Jo požymiai trikdo kasdienę rutiną.
Alzheimerio liga yra viena pagrindinių ir dažniausių demencijos priežasčių. Tačiau demencija nėra tolygu Alzheimerio ligai.
Kaip aiškino specialistė, tai tokia liga, kai smegenyse vyksta procesai, nulemiantys simptomus, kurie pasireiškia demencijos sindromu.
Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų asmenų su demencijos sindromu sparčiai daugės, nes ilgėja žmonių amžius.
Kaip skelbia statistika, 2022-ųjų pradžioje penktadalis Lietuvos gyventojų buvo vyresni nei 65 metų. Teigiama, kad Alzheimerio liga gali būti aktuali kas penktam mūsų šalies žmogui.
Sunkumų patiria ne tik ligonis
Kol patys asmenys supranta, kad jiems kažkas negerai, jie nedrįsta kreiptis pagalbos, nes visuomenėje yra tam tikra stigma, jaučiama socialinė sergančiųjų atskirtis.
Gydytoja dr. G. Pšemeneckienė išskiria, jog dažniau nei kitus Alzheimerio liga ištinka vienišus asmenis. O Lietuvoje nemažai žmonių gyvena vieni, nes jų artimieji išvykę į užsienį.
Senoliai palikti vieni, būtent tokiems žmonėms gali būti sunkiau kreiptis pagalbos. Dažnai jų sveikatos priežiūra nėra tinkama, o diagnozės nustatymas būna pernelyg vėlyvas.
Ilgainiui, kai liga progresuoja, su didesnėmis problemomis susiduria ir tokio žmogaus artimieji, šeima, nes pats sergantysis nebejaučia poreikio eiti pas gydytojus, gerti vaistus ar kreiptis socialinės pagalbos.
Globojantys tokius žmones asmenys atsiduria prieš faktą, kad jiems tenka apriboti savo laisvalaikio veiklas, o galiausiai prižiūrintys sergančiuosius Alzheimerio liga nebeišgali dirbti.
Taip blogėja ne tik paciento socialinė ir emocinė sveikata, bet ir greta jo esančio žmogaus būklė.
Pastangos – visą gyvenimą
Alzheimerio ligos diagnostika mūsų šalyje lengvai prieinama. Kai žmogus kreipiasi, diagnozę nustatyti galima gana paprastai.
Tam tikrų palengvinimo priemonių numatyta ir teikiantiems socialinę pagalbą asmenims, kurie priversti sergančiam artimajam skirti visą savo dėmesį ir laiką.
Viena jų – atokvėpio pagalba, kai globėjas gali kreiptis į seniūniją ar savivaldybę bei gauti kelias dienas per metus poilsiui ar reikalams susitvarkyti.
Plėtojamos ir ambulatorinės slaugos paslaugos, didžiuosiuose šalies miestuose veikia dienos centrai, kur sergančiuosius galima palikti kelioms valandoms ar net visai darbo dienai. Žinoma, labai svarbus visuomeninių organizacijų įsitraukimas, pačių pacientų ir jų globėjų skleidžiama žinia.
Lietuvoje veikianti asociacija „Demencija Lietuvoje“ siekia, kad demenciją turintys asmenys kuo ilgiau gyventų visavertį gyvenimą, o jų artimieji gautų jiems reikalingą pagalbą bei palaikymą.
Kalbėdama apie ligos prevenciją, dr. G. Pšemeneckienė pabrėžė, kad sveika gyvensena labai svarbi visą mūsų gyvenimą.
„Jeigu žmogus mokosi, yra socialiai aktyvus, kontroliuoja savo kraujagyslių rizikos veiksnius, stebi, kad būtų normalus jo kraujospūdis, sveika mityba, judėjimas, galima tikėtis, kad demencija jo neužklups. Ypač svarbus bendravimas, kad žmogus nebūtų užsidaręs, turėtų veiklų, žiūrėtų į priekį, turėtų vilties ir tuo pat metu sveikai gyventų“, – akcentavo medikė.
Daugiau informacijos apie demenciją, pagalbą sau ir artimiesiems – nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje https://pagalbasau.lt/demencija/.
Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto
Kitas faktas
Komentarai