„Turint naminių gyvūnų, būtinas jų prevencinis gydymas nuo parazitų, net jei užsikrėtimas nenustatytas. Jei šeima turi mažų vaikų, antihelmintinių vaistų kursą namuose laikomiems gyvūnams rekomenduoju daryti kas du mėnesius. Vaikai su gyvūnais bendrauja betarpiškai, tad jiems užsikrėsti tikimybė yra didesnė. Jei mažų vaikų šeimoje nėra, prevencinį gydymą galima retinti iki trijų ar keturių mėnesių“, – pataria S. Petkevičius.
 
Kad naminiai gyvūnai užsikrėtę askaridėmis, galima pastebėti plika akimi jų išmatose. Vaistininkė D. Surblienė priduria, kad įtariant naminio gyvūno užsikrėtimą parazitais, gydyti reikia ne tik šunį ar katę, bet ir visą su gyvūnu kontaktuojančią šeimą.
 
Užsikrėsti naminių gyvūnų platinamais parazitais galima ir miesto viešose vietose. Pavyzdžiui, jei vieša smėlio dėžė nakčiai nerakinama, tai ryte joje lankose katės ir šunys, o popiet ten pat žaidžia vaikai. Veterinarijos profesorius priduria, kad Lietuvoje trūksta ekologinės savimonės, todėl nuo galimų užkratų galime apsisaugoti tik patys, tinkamai įvertinę rizikas.
 
Galiausiai užsikrėsti parazitais galima ir tiesiog uogaujant miške. Lapės, ūsuriniai šunys platina echinokokus, todėl net miške renkamas uogas geriau valgyti plautas.
 
Nebūtinai naminių gyvūnų nešiojami parazitai apsigyvens žmogaus virškinamajame trakte. Pasitaiko retų atvejų, kad šunų kirmėlės migruoja į kitus organus. Pavyzdžiui, vaikams patrynus akis nešvariomis rankomis, jos gali pakliūti į akis.
 
Būtina tinkamai apdoroti maistą
 
Maisto apdorojimas tinkamoje temperatūroje taip pat padeda išvengti parazitų, galinčių į žmogaus organizmą patekti per mėsą ar žuvį. Todėl į papildomą rizikos zoną pakliūva žalios, neapdorotos žuvies ir mėsos mėgėjai.