Specialistams kelia nerimą pacientų polinkis į antibiotikus ir klaidos gydantis

Specialistams kelia nerimą pacientų polinkis į antibiotikus ir klaidos gydantis
@ Shutterstock

Vis didėjant sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, vaistininkai sunerimę dėl pacientų, kurie teiraujasi antibiotikų. Specialistų teigimu, antibiotikai nėra vaistai, skirti gydyti virusines infekcines ligas, tokias kaip peršalimą ar gripą – jie efektyvūs prieš bakterines infekcijas. Tik gydytojas nustato ligą ir, kai būtina, skiria antibiotikus. Svarbu, kad žmonės suprastų, kad užsiimdami savigyda, vartodami antibiotikus dažnai klysta ir dėl savo neapdairumo bei žinių stokos, kenkia savo sveikatai. Vaistininkė Rasa Proscevičienė vardija didžiausias antibiotikų vartojimo klaidas.

„Žmonės dažnai antibiotikus taupo, vartoja kartu su kitais, nederančiais preparatais, vartoja vaistų poveikį slopinantį ar iškreipiantį maistą. Dėl tokio aplaidumo ar žinių stokos gydytojo paskirtas gydymas antibiotikais gali būti neefektyvus, sergantysis gali pradėti skųstis virškinimo, kraujotakos, širdies veiklos negalavimais“, – sako vaistininkė.

Antibiotikai užsilikę nuo... praėjusių ligų

Pasak R. Proscevičienės, paradoksalu tai, kad žmonės yra linkę patys nuspręsti, kada jiems pradėti ar baigti gydymo kursą. Taip pat – dalinasi arba taupo vaistus.

„Kartais atėję į vaistinę klientai pirkdami kitus preparatus užsimena, kad turi užsilikusių antibiotikų kapsulių, kurias vartojo praeityje paskyrus gydytojui. Pasijutę geriau žmonės gydymo kurso nebaigia ir neišgertos antibiotikų kapsulės lieka vaistinėlėje, tad susirgę dar kartą po pusmečio, metų ar net ilgesnio laiko, žmonės, nesikreipę į gydytoją, išgeria likusias kelias tabletes, tikėdamiesi, kad tai jiems padės“, – sako ji.

Vaistininkės teigimu, toks piktnaudžiavimas gali išbalansuoti natūralią organizmo galią pasipriešinti virusams bei bakterijoms. Taip pat klaida yra manyti, kad kelias dienas vartojami antibiotikai ką nors pakeis.

„Nuo dviejų ar keturių tablečių tikrai nepasveiksite. Antibiotikai ne veltui yra receptiniai ir išimtinai skiriami tik gydytojo – tik jis gali nuspręsti, kokios rūšies ir kokį gydymo kursą jums skirti, įvertinęs jūsų būklę bei būtent tą ligą, kurią dabar sergate. Dėl tos pačios priežasties negalima vaistais dalintis, nes veikia ne pavienės tabletės, bet visas gydymo kursas“, – sako R. Proscevičienė.

Gydantis svarbu žinoti, ką valgote

Vaistininkė mini, kad tie, kurie vartoja gydytojo paskirtus antibiotikus ir tinkamai laikosi gydymo plano, turi atkreipti dėmesį ir į maistą, kurį valgo ligos metu.

„Įvertinę veikliąją antibiotikų rūšį, kuri būna užrašyta ant vaistų pakuotės arba pasikonsultavę su vaistininku, sužinosite, kad skystų pieno produktų vartojimas kartu su medikamentais gali ženkliai sumažinti antibiotiko doksiciklino efektyvumą. Taip pat pieno produktų reiktų vengti vartojantiems tetraciklinų grupės antibiotikus. Be to, vartojant bet kokius vaistus, nereiktų kartu gerti greipfrutų sulčių“, – sako vaistininkė.

Suderinamumas su kitais vaistais

„Gydymo tetraciklinų grupės antibiotikais metu, nereikėtų vartoti geležies preparatų ir skrandžio rūgštingumą reguliuojančių vaistų. Antibiotiką doksicikliną vartojantiems kartu su geležies papildais gydymas gali būti mažiau efektyvus, nes mažėja antibiotiko antibakterinis poveikis. Tetracikliną vartojant su skrandžio rūgštingumą reguliuojančiais vaistais taip pat gali sutrikti šio antibiotiko pasisavinimas“, – sako R. Proscevičienė.

Pasak vaistininkės, netinkamų antibiotikų ir kitų papildų ar preparatų vartojimo pavyzdžių yra ir daugiau.

„Kiekvieną situaciją tiksliausiai gali pakomentuoti vaistininkas, patikrinantis vaistų suderinamumą kompiuterine programa. Vartojant antibiotikus praverstų atlikti suderinamumo tyrimą. Tai gali būti ypač aktualu tiems, kurie gydymosi metu privalo gerti kitus, lėtinėms ligoms gydyti skirtus vaistus“, – reziumavo specialistė.

Komentarai

Ar žinote, kad...

JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.

Kitas faktas