Pastaraisiais dešimtmečiais, pasaulyje išaugo dumblių Spirulina platensis ir Chlorella suvartojimas. Susidomėjimas  maistingaisiais dumbliais kyla, dėl ypač daug juose randamų maistinių medžiagų. Dumbliai, kaip vaisiai ir daržovės, gaunamą sulės energiją paverčia ją į vitaminus, pigmentus ir kitas biologiškai aktyvias medžiagas. Žmogaus organizmas puikiai pasisavina baltymus, vitaminus, mineralus esančius šiuose dumbliuose, kurie yra reikalingi normaliai žmogaus organizmo veiklai palaikyti. Valgant dumblius ištisus metus, organizmas nepatiria tokio stipraus sezonų kaitos poveikio. Melsvadumblis Spirulina platensis – sukaupęs daugiau nei 50 žmogaus organizmui reikalingų biologiškai aktyvių medžiagų: vitaminų, mineralų, nepakeičiamųjų amino rūgščių, riebalų rūgščių, pigmentų.

Spirulinos maistines savybes nagrinėjusi bendrosios praktikos gydytoja Violeta Janėnaitė patvirtina, kad šio melsvadumblio nauda žmogaus organizmui pastebėta labai seniai. „Nuo senų laikų buvo vartojama saulėje išdžiovinta spirulina, o tose apylinkėse, kur ji auga natūraliai, pastebėta, jog žmonių gyvenimo trukmė yra ilgesnė ir jie sveikesni“, – teigia V. Janėnaitė.
 
Šiuo metu spiruliną augina ir vartoja daugiau kaip 60 pasaulio šalių (JAV, Izraelis, Japonija, Brazilija, Indija, D. Britanija ir kt). Japonijoje apie 45 proc. gyventojų nuolat vartoja spiruliną kaip biologinį maisto papildą, kadangi šis valo organizmą nuo radiacijos poveikio ir sunkiųjų metalų.
 
Spirulinos sudėtyje yra daugiau nei 50 biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Baltymai sudaro 60 – 70 procentų, ji turi 18 amino rūgščių, iš kurių 7 yra nepakeičiamos – jų žmogaus organizmas negali pasigaminti pats ir privalo gauti su maistu, vitaminų B1, B2, B5, B6, B9, A, E, C, PP, mikroelementų – geležies, jodo, kalcio, natrio, kalio, vario, magnio, mangano, cinko, fosforo, seleno, vanadžio, nesočiųjų rūgščių, pigmentų - beta karotino, fikocianino ir chlorofilo bei kitų medžiagų.