Prabudusi gamta džiugina ne visus. Pavyzdžiui, moksleiviai ir jų tėvai pergyvena dėl testų ir egzaminų rezultatų, o vienišus žmones pavasarį labiau slegia vienatvė ir liūdnos mintys. Kiekvienas gali įvardinti savas priežastis dėl ko tam tikri gyvenimo etapai yra emociškai sudėtingesni. Deja stresas ir įtampa neigiamai veikia ir fizinę sveikatą.

Kai užplūsta nerimas, nemiga, nepasitenkinimas savimi ir kitais, sukausto nežinia, ką daryti, kaip sau padėti. Taip įsisuka užburtas ratas, iš kurio nėra lengva ištrūkti. Ar griebtis tabletės? Ieškoti migdomųjų? Užsirašyti į sporto klubą? O gal verta išbandyti tai, ką siūlo psichologai ar vaistinių augalų specialistai?

Pasak psichologo, dėmesingo įsisąmoninimo instruktoriaus Pauliaus Rakštiko, kadangi mintyse dažnai kalbamės su savimi, tam tikros frazės – užsimezgus vidiniam dialogui gali praversti sudėtingesniais gyvenimo momentais.

1. Gyvenimas sunkus visiems

Jei atrodo, kad kitiems tikrai lengviau – tai tik iliuzija. Kenčia visi, nesvarbu, kokios pajamos, amžius, gyvenamoji vieta ar būsto dydis. Mums sunku tai įsivaizduoti, bet vaikas, nemokėdamas taip gražiai nupiešti raganosio kaip jo draugas, gali tiek pat sielotis kaip ir mes, krimsdamiesi darbe dėl savo pareigų pažeminimo, o milijardieriui gali būti skaudu, praradus vieną kitą milijoną. Patiriamos emocijos yra būdingos visiems, nors ir mums atrodo, kad asmeninis skausmas yra didesnis nei kitų.

2. Saulė šviečia, net kai jos nesimato

Nereikėtų sutirštinti negatyvių emocijų, pavyzdžiui, liūdesio. Priminkite sau, kad dalis emocijų yra trumpalaikės, jos priklauso nuo tam tikrų aplinkybių. O kitos – kur kas gilesnės ir ilgiau trunka. Štai kodėl laimės nereikėtų painioti su džiaugsmu. Net jausdami liūdesį galime priminti sau, kad saulė šviečia ir apsiniaukusią dieną bei naktį, tik kitoje vietoje. Taip ir mūsų laimė, ji niekur nedingsta, užklupus liūdesiui, nerimui ar kitai nemaloniai emocijai.

3. Vienintelis pastovus dalykas yra nepastovumas

Kaip mes mėgstame tai, kas nekinta! Kad atostogos įvyktų tada, kai planavome ir niekaip kitaip. Bet štai vaikai susirgo, atsirado papildomo darbo, o dar automobilis remontuojamas servise, todėl teks keliauti autobusu. Iš tiesų, pastovumas teikia komforto jausmą, natūralu, kad mes jo siekiame. Bet mes galime planuoti tik dalį įvykių ir ne viskas mūsų valioje. Taip buvo ir bus. Džiaukimės, jei viskas vyksta pagal planą, tačiau nepamirškime – taip būna ne visada.

4. Tai praeis. Net ir tai!

Jei nepadeda mintis apie nepastovumą, galbūt padės trumpa karaliaus Saliamono istorija. Legenda sako, kad kartą negalėdamas nusiraminti karalius gavo žiedą, kuris turėjo išvaduoti jį iš vargų, jam tereikėjo pažiūrėti, kas ant jo parašyta. Ant žiedo buvo žodžiai: „Tai praeis“. Viduje žiedas turėjo dar vieną užrašą, kuris turėjo padėti tuomet, kai nepadėdavo ant žiedo išorės esantis užrašas. Viduje buvo parašyta: „Ir tai praeis“. Šioje istorijoje pasakojama ir apie mūsų negandas – viskas paeina. Net ir tai.

5. Tai gyvenimo dalis

Sunkiausia dalia tenka žmogui, kuris nori, kad gyvenimas atneštų tik teigiamas emocijas. Ar gali būti linksmieji kalneliai, kylantys tik į viršų? Ar gardėsis būtų skanus, jei jį valgytume pusryčiams, pietums ir vakarienei? Jei neturėtume su kuo lyginti gerų emocijų, tai nevadintume jų geromis. Siekti malonumo reiškia tuo pačiu siekti ir skausmo. Priminkime sau, kad išgyvenimai, kurių norime išvengti, yra reikalingi tam, kad patirtume malonias akimirkas.

6. Esu dėkingas, kad galiu tai patirti

Jei jaučiame skausmą, vadinasi, esame gyvi. Galime jausti dėkingumą dėl daugelio dalykų, kuriuos patiriame net tada, kai skauda. Galbūt perkame vaistus – kaip gerai, kad jie yra! Galbūt konsultuojamės su gydytoju – kaip gerai, kad kažkas gali padėti! Galbūt dalijamės skausmu su kitais – kaip gerai, kad yra artimųjų! Yra šimtai dalykų, už kuriuos esame dėkingi net tada, kai yra labai blogai.

7. Tai yra mano augimo akimirka

Galbūt prisimenate tą dieną, kai išmokote važiuoti dviračiu arba plaukti? Mindami pedalus griuvote? Gal net skendote? Išmokimo ir tobulėjimo procesas neįmanomas be išbandymų. Įveikiant kliūtis, užklumpa prieštaringų emocijų lavina, kai baimė persipina su nerimu, ateitis atrodo miglota. Tačiau nėra viskas taip blogai. Priminkime sau, kad norai išsipildys tada, kai galėsime pasimokyti iš klaidų, iš tos patirties, kuriai natūraliai priešinamės.

8. Pažiūrėkime, kas bus

Dažnai žmonės pradeda jaustis dar blogiau vien dėl to, kad prastai jaučiasi. Norisi kuo greičiau išvengti šio jausmo. Bet jis ne visuomet dingsta, net ir suvalgius šokolado ar pasportavus. Prisiminkime A. Mamontovo dainos žodžius: „Nes tiktai liūdesy sielos džiaugsmas“ ir neskubėkime atsikratyti blogos nuotaikos. Kuo greičiau norėsite tai padaryti, tuo sunkiau seksis. Galite pažvelgti į save iš tolo ir smalsiai patyrinėti, kas nutiks mano blogai nuotaikai, jei nesistengsiu jos keisti. Nustebsite!

9. Yra svarbesnių dalykų

Kiekvienam žmogui svarbiausi du dalykai – jis pats ir jo atvaizdas veidrodyje. Kad ir kaip juokingai skambėtų, tačiau didžiausias rūpestis – mes patys. Jei prastai jaučiamės, tai dar labiau išryškėja: „MAN skauda“, „blogai JAUČIUOSI“, „MAN nepasisekė“, „niekam nėra taip blogai, kaip MAN“ ir panašiai. Suabejokime tuo. Taip, greičiausiai skauda būtent man (juk svetimo skausmo nejaučiu), kita vertus, galiu nukreipti savo dėmesį į aplinką, į kokią nors veiklą, o ne tik į savo skausmą. Tai gali pakeisti skausmo intensyvumą – jis taps mažesnis ir ne toks svarbus.”

Nemedikamentinis būdas padėti sau

Kai nesiseka savęs užprogramuoti ir jokie žodžiai nebepadeda, gali padėti atsigręžimas į gamtą. Žymus Lietuvoje fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius teigia, kad sudirgusiai nervų sistemai būtini nauji įspūdžiai, o gamta yra atgaiva sielai ir kūnui. Kad nerimas netaptų nevaldoma būsena, moko ir Rytų medicinoje nuo seno naudojami vaistiniai augalai – jie yra kur kas saugesni nei cheminiai preparatai.

Vaistinių augalų derinimo tradicijos – tai turtas, padėjęs žmonijai išgyventi tada, kai nebuvo cheminių vaistų, todėl ši patirtis yra unikali. “Nervų sistemą veikiantys augalai pasižymi tuo, kad juos galima vartoti ilgą laiką ir prie jų nepriprantama“, – pasakojo V.Skirkevičius.

Šiuolaikinė fitoterapija stengiasi išsaugoti vertingas tradicijas ir nenutolti nuo tų receptų, kurie atlaikė šimtmečių išbandymus. Išanalizavęs daug mokslinių studijų, V.Skirkevičius priminė, kad svarbiausių vaistažolių yra ir Lietuvoje.

Kaip krepšinio rungtynių pradžioje yra svarbus startinis žaidėjų penketas, taip penkių augalų derinys lemia tai, ar pavyks nusiraminti, atsipalaiduoti ir tuo pačiu geriau išsimiegoti. „Šios funkcijos yra susijusios, juk sumažinus nervinę įtampą, nerimą ir vidinį jaudulį didėja tikimybė sklandžiai užmigti, dėl to gerėja miego kokybė“, – teigė fitoterapeutas V. Skirkevčius.

Svarbiausių ramybės augalų puokštę sudaro valerijonai, ramunėlių žiedai, melisų ir pipirmėčių lapai, apynių spurgai. Būtent toks augalų kompleksas – pirmoji pagalba nerandantiems ramybės, ypač pritaikytas moters nervų sistemai - padeda išsaugoti ne tik ramybę, bet ir hormonų pusiausvyrą, kuri dažnai sutrinka streso metu. Šį augalų mišinį saugu vartoti net ir vaikams nuo 5 metų.

Žmogus turi ypatingą galią susigrąžinti prarastą ramybę. Svarbu nestovėti vietoje, o veikti pasirenkant sau priimtiną kelią - ar tai būtų nuoširdus dialogas su savimi ir augalinė terapija, ar kitos alternatyvos.

Partnerių turinys