Kai kurie istorikai mano, kad kakavos gėrimas pasaulį sužavėjo jau 1500 m. prieš mūsų erą – olmekai (dabartinėje Meksikos teritorijoje) pastebėjo, kaip žiurkės valgo kakavos medžio vaisius ir pabandė patys. Po kurio laiko jie sumąstė, kad su šiomis pupelėmis galima pasigaminti kartų, užtat skanų gėrimą, tereikia jas sumaišyti su vandeniu, čili pipirais bei vanile. Tik XVI a., pasiekęs Europą ir XVII a. vid. po ją išplitęs, kakavos gėrimas pradėtas gerti su cukrumi. Iki šiol kakava yra svarbi šiuolaikinės virtuvės dalis. 

Daugelis mokslininkų neabejoja saikingai vartojamos kakavos nauda žmogaus sveikatai. Šiame gėrime gausu flavanoidų, o jie gali sumažinti vykstančius uždegiminius procesus organizme, pagerinti širdies ir smegenų veiklą, sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, padeda kontroliuoti svorį, turėti sveikesnius dantis ir odą. Visgi svarbu atminti, kad kakavoje, nepaisant jos teikiamos naudos, yra ir nemažas kiekis cukraus ir riebalų, todėl ją vartodami, laikykitės pagrįstų porcijų dydžių ir derinkite su sveika subalansuota mityba. 

Štai kokią naudą žmogaus organizmui teikia kakava: 

1. Padeda išlikti jauniems ir saugo nuo vėžio. Polifenoliai yra natūralūs antioksidantai, randami tokiuose maisto produktuose kaip: vaisiai, daržovės, arbata, šokoladas. Kakava taip pat yra vienas iš labiausiai turtingų polifenoliais produktų. Šios fitocheminės medžiagos yra tokie junginiai, kurie turi antioksidacinių savybių: saugo DNR, dar kitaip – kūno ląsteles, nuo laisvųjų radikalų sukeliamų pažeidimų, kurie gali sukelti vėžio vystymąsi, lėtina senėjimo procesus. 

Tačiau perdirbant ir kaitinant kakavą, ji praranda dalį savo naudingųjų savybių. Gamybos proceso metu ji dažnai apdorojama šarmais, įdedama cukraus, kad sumažėtų kartumas ir produktas ilgiau būtų geras, dėl to produkte flavanolio kiekis sumažėja net iki 60 proc. Geriausia rinktis kuo natūralesnius, kartesnius, be pridėtinio cukraus, kakavos miltelius. Taigi, nors kakava yra puikus polifenolių šaltinis, ne visi produktai, kurių sudėtyje yra kakavos, suteiks vienodą naudą. 

2. Sumažina per aukštą kraujospūdį. Šis poveikis pirmą kartą buvo pastebėtas Centrinėje Amerikoje. Buvo tiriamos kelios grupės žmonių: jauni ir vyresnio amžiaus individai – visi turintys gerokai per aukštą kraujospūdį ir besiskundžiantys pavieniais kraujo spaudimo sutrikimais; geriantys kakavą ir nevartojantys šio produkto. Žmonėms, kurių kraujospūdis buvo per aukštas, geriant kakavą, jis susinormalizavo, o nevartojantiems šio gėrimo – liko nepakitęs. Beje, pastebėta, kad kakava stipresnį poveikį padarė tiems, kurių kraujo spaudimas beveik visada gerokai per aukštas, nei tiems, kurie jo sutrikimais skundžiasi tik retsykiais, taip pat didesni teigiami pokyčiai pastebėti tarp vyresnio amžiaus žmonių negu jaunų. 

3. Sumažina riziką patirti širdies smūgį ir insultą. Dėl kakavoje esančios jos pagrindinės sudedamosios dalies – flavanolio, gerėja kraujotakos veikla. Šis antioksidantas padeda organizmui palaikyti sveiką azoto dioksido kiekį. Azoto dioksidas yra vazodilatatorius, kurį gamina beveik visi žmogaus ląstelių tipai – jis atplaiduoja ir praplečia kraujagysles, užtikrindamas sklandų kraujotakos sistemos veikimą. 

Be to, nustatyta, kad kakava mažina blogojo cholesterolio kiekį, turi kraują skystinantį poveikį, panašų į aspiriną. Negana to, kakava sumažina ir tikimybę, kad išsivystys širdies nepakankamumas. 

4. Palaiko normalią smegenų veiklą. Kakavoje esantys flavanoliai, pagerindami kraujotaką, palaiko neuronų gamybą, sveika smegenų veiklą. Taip pat šie, kakavoje esantys antioksidantai, veikia kaip prevencinė priemonė nuo su amžiumi susijusios smegenų degeneracijos, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, tačiau šia kryptimi atliekama daugiau tyrimų, reikia dar stebėjimų. 

5. Palengvina depresijos simptomus. Kakavos sudėtyje esančios medžiagos daro teigiamą poveikį nuotaikai ir slopina depresijos simptomus, sumažindamos streso lygį, sukurdamos ramybės pojūtį, pasitenkinimą ir gerą bendrą psichologinę savijautą. Buvo atliktas tyrimas su nėščiomis moterimis, kuomet vienos dalyvės vartojo kakavą, o kitos ne. Pastebėta, kad dažnesnis kakavos vartojimas buvo susijęs su sumažėjusiu stresu ir net su pagerėjusia jau gimusių kūdikių nuotaika. 

6. Gali sureguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Atlikti tyrimai parodė, jog kakavoje esantys flavanoliai sulėtina angliavandenių virškinimą ir rezorbciją žarnyne, pagerina insulino sekreciją, sumažina uždegiminius procesus ir skatina cukraus įsiskverbimą iš kraujo į raumenų ląsteles. Kai kurie tyrimai parodė, kad didesnis flavanolių, įskaitant iš kakavos, suvartojimas sumažina riziką susirgti 2 tipo diabetu. 

7. Padeda kontroliuoti svorį. Manoma, kad kakava gali padėti sureguliuoti kūno svorį, nes ji suteikia sotumo jausmą, mažina apetitą. 

8. Gali padėti astma sergantiems žmonėms. Manoma, kad kakava gali būti naudinga astma sergantiems žmonėms, nes joje yra antiastminių junginių, tokių kaip: teobrominas ir teofilinas. Teobrominas yra panašus į kofeiną ir gali padėti esant nuolatiniam kosuliui. Teofilinas padeda plaučiams išsiplėsti, atpalaiduoja kvėpavimo takus ir sumažina uždegimus. 

9. Gerina odos ir dantų būklę. Kakavoje yra daug junginių, turinčių antibakterinių, anti-fermentinių ir imunitetą stimuliuojančių savybių, kurios turi įtakos odos ir burnos ertmės sveikatai. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, jog žiurkės, užkrėstos burnos bakterijomis, kurioms gydyti buvo naudojamas kakavos ekstraktas, žymiai greičiau pasveiko nei tos, kurioms buvo duodamas tik vanduo. Visgi svarbu, kad kakava būtų vartojama be jokių papildomų cukrų, nes kitaip sukels priešingą efektą. 

Straipsnio autorė: Laima Brazauskaitė.