Žvynelinė (sin. psoriaze, psoriasis) – tai tik odos liga. Būtent taip galvoja tie, kuriems su panašiomis problemomis nėra tekę susidurti. Tačiau iš tiesų žvynelinė – tai dar ir depresija bei stresas. Žvynelinė gali būti kaip tikra lavina, sugebanti paveikti visas gyvenimo sritis: santykius, darbą, savigarbą ir pasitikėjimą savimi ar net finansinę padėtį. Juk dermatologai, gydantys sergančiuosius žvyneline, rūpinasi tik fiziniais ligos apsireiškimais, o ligoniams neretai prireikia ir psichologinės pagalbos ar bent jau emocinio palaikymo.

Nacionalinio žvynelinės fondo (JAV) medikų komisijos pirmininkas Markas Lebvol teigia, kad žvynelinė asmeninei žmogaus gyvenimo kokybei turi gerokai didesnę įtaką nei tokia liga, kaip tarkim diabetas.

Žmonėms, sergantiems žvyneline, didžiausiu iššūkiu tampa nuolatiniai emociniai pokyčiai, kuriuos sukelia odos problemų paūmėjimas ir žinoma, aplinkinių reakcija į ligą. Dauguma sergančiųjų gėdijasi savo ligos, todėl vengia bendravimo su žmonėmis ir vietų, kuriose gali tekti atidengti savo kūną. Neabejotinai, toks nepilnavertis gyvenimas galiausiai sukelia depresiją. Tyrimai rodo, kad 25 procentai sergančių žvyneline yra linkę į depresiją, o vienas iš 10 galvoja apie savižudybę. Baisiausia tai, kad stresas tiesiogiai veikia žvynelinę, o žvynelinė – stresą. Ligonis atsiduria tarsi užburtame rate: odos būklės pablogėjimas sukelia stresą, o kuo didesnį stresą organizmas patiria, tuo labiau išryškėja žvynelinė.

Kartais streso priežastimi gali tapti pats gydymosi procesas. Visi sergantieji žvyneline puikiai žino, kad tai odos liga, kuri reikalauja ilgo ir kruopštaus gydymo bei reguliarių apsilankymų pas gydytojus. Šiandien, žinoma, jau yra metodų ir vaistų, kurie paspartina ligos gydymą, tačiau jie yra ganėtinai brangūs, o statistiniam žmogui tokios išlaidos yra tik dar vienas papildomas streso šaltinis.