Kai žarnyne prisikaupia kenksmingų bakterijų, stresą patiria ir kūnas, ir protas. Ar tikrai šie mikroorganizmai gali sukelti nerimo priepuolius ir net depresiją? Specialistai vieningai sutinka: tikrai taip.
 
Stresą jaučiame pilvu
 
Jau kuris laikas medikai pastebi, kad gastroenterologinėmis ligomis, tokiomis kaip gastroezofaginis refliuksas ar dirglios žarnos sindromas, sergantys pacientai kenčia depresiją ir nerimo priepuolius. Naujausi tyrimai tik patvirtino šį ryšį.
 
Mokslininkai atrado, kad dviejų skrandyje esančių bakterijų – Lactobacillus helveticus ir Bifidobacterium longum – atmainos sumažina laboratorinių žiurkių nerimastingumą. Atliktas papildomas tyrimas parodė, kad šios „gerosios“ bakterijos, vartojamos kaip probiotikai, žmonėms sumažina streso sukeltus nemalonius pojūčius skrandyje.
 
Tarp nerimo ir „sustojusio“ skrandžio yra ryšys
 
 Kai virškinimo sistema veikia normaliai, už tai turėtume būti dėkingi trilijonams bakterijų. Jos nuolat darbuojasi, kad mūsų kūnas būtų sveikas: jos saugo nuo infekcijų, užtikrina virškinimo trakto ląstelių aprūpinimą maistingosiomis medžiagomis ir maistą verčia energija. Tačiau kai normalus bakterijų darbas dėl kokių nors priežasčių sutrinka, gali subjurti mūsų nuotaika, sutrikti elgesys.
 
Kai tyrimus atliekantys mokslininkai vėl normalizuoja gerųjų bakterijų funkcijas, pacientų juntamas nerimas sumažėja arba visiškai išsisklaido.
 
Padidėjęs žarnyno laidumas gali sukelti depresiją
 
Pats diagnozės pavadinimas jau kelia stresą. Ir, beje, pagrįstą, mat padidėjusio žarnyno laidumo sindromą gana sunku nustatyti. Jis pasireiškia „eiliniais“, bet kokiam virškinimo sutrikimui būdingais simptomais, tokiais, kaip pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, jautrumas vienokiam ar kitokiam maistui, spazmai.