Kad organizmas būtų sveikas, žmogaus kraujo ir audinių rūgštingumas turi būti pastovus (pH 7,4). Renkantis maisto produktus, visuomet reikia atsiminti: šarminės medžiagos, neutralizuodamos rūgštines – organizmą valo, o rūgštinės – organizmą rūgština ir užteršia rūgštinėmis atliekomis. Viena iš esminių geros sveikatos garantijų – organizmo rūgščių ir šarmų balansas.
Deja, šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantys maisto produktai. Tai mėsa ir jos gaminiai, produktai iš baltų miltų, kava, pasterizuotos sultys, žuvis ir jūros produktai, duona, bandelės, saldumynai, kiaušiniai, „greitojo maisto“ gaminiai, įvairūs gazuoti gėrimai, prisotinti angliarūgštės, dirbtinių saldiklių, dažiklių, konservantų ir kt. Organizmą rūgština alkoholis, rūkalai, stresas, nuolatinis skubėjimas, nejudrumas. Vis didesnę įtaką organizmo šarmų ir rūgščių balanso pokyčiams daro maisto produktų chemizavimas, emulgatorių, stabilizatorių, kvapiųjų medžiagų naudojimas maisto pramonėje (apie produkto sudėtį galima sužinoti iš gaminio etiketės). Rūgščių perteklių sukelia ir dėl netinkamos dietos ar badavimo pakitusi medžiagų apykaita. Sparčiau skaidantis riebalinėms sankaupoms, susidaro rūgščių medžiagų apykaitos produktų, kurių organizmas nespėja neutralizuoti.
Netinkamas maistas ar gyvenimo būdas padidina rūgščių kiekį organizme. Organizmo sistemos negali neutralizuoti didelio rūgščių kiekio, todėl jos kaupiasi jungiamajame audinyje. Kai jungiamajame audinyje susikaupia rūgščių, žmonės darosi nervingi, jautrūs stresui, mažėja darbingumas, sunku susikaupti, greičiau pavargstama. Maisto produktuose trūkstant šarminių medžiagų, ypač kalcio, organizmas jas „skolinasi“ iš kaulų. Taip prasideda osteoporozė. Beje, osteoporozę lemia rūgščių ir šarmų pusiausvyros organizme sutrikimai, o ne vien kalcio deficitas.
Vidutiniškai per savo gyvenimą žmogus atsako į 45228 telefono skambučius
Kitas faktas
Komentarai (1)