Ar žinojote, kad net 45-48 proc. visų naujų skrandžio vėžio atvejų nustatomi 3-4 stadijoje? Tokios vėlyvos diagnostikos tendencijos vyrauja ne tik Lietuvoje, tačiau ir daugumoje pasaulio šalių. Skrandžio vėžys yra itin klastinga liga, kuri gali užklupti tiek visai jaunus, tiek vyresnio amžiaus pacientus. Šį kartą atrinkome svarbiausius ligos simptomus į kuriuos nevalia numoti ranka.
Rizikos veiksniai
Skrandžio vėžiu gali susirgti kiekvienas, tačiau tam tikri demografiniai veiksniai gali padidinti riziką. Didesnė tikimybė susirgti skrandžio vėžiu yra, jei:
Skrandžio vėžys yra vienas iš labiausiai paplitusių vėžinių susirgimų visame pasaulyje, tačiau JAV juo sergama rečiau. Kasmet šioje šalyje diagnozuojama tik apie 1,5 proc. skrandžio vėžio atvejų, o per pastaruosius 10 metų jų nuolat mažėjo. Deja, to negalima pasakyti apie Lietuvą – mūsų šalyje skrandžio vėžys yra šešta pagal dažnumą onkologinė liga.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Ankstyvosiose stadijose skrandžio vėžys paprastai nesukelia jokių simptomų. Netgi dažniausiai pasitaikantys ankstyvieji skrandžio vėžio požymiai, kaip nepaaiškinamas svorio kritimas ir skrandžio skausmas, nepasirodo, kol vėžys nėra labiau pažengęs.
Skrandžio vėžio simptomai:
Svarbu nepamiršti, kad daugelis šių negalavimų būdingi ir kitoms ligoms. Jei jaučiate anksčiau minėtus simptomus, nieko nelaukdami kreipkitės į gydytoją, kuris atliks visus reikiamus tyrimus ir paskirs tinkamiausią gydymą.
Dažniausi sukėlėjai
Skrandžio vėžys susiformuoja, kai skrandžio ląstelių DNR atsiranda genetinė mutacija (pokytis). Dėl mutacijos ląstelės sparčiai auga ir galiausiai, užuot mirusios, suformuoja naviką. Vėžio ląstelės užgožia sveikas ląsteles ir gali išplisti į kitas kūno dalis (metastazuoti).
Kol kas nėra žinomą, kas sukelia tokią ląstelių mutaciją. Vis dėlto, skrandžio vėžio atsiradimą gali paskatinti šie faktoriai:
Komentarai