Ar į vaistinę einate tik įsigyti konkrečių vaistų ar maisto papildų, ar ir norėdami pasikonsultuoti su farmacijos specialistais? Vaistininkai pastebi, kad padaugėjo žmonių, besikreipiančių į juos kaip į sveikatos specialistus ir taip išvengiančių ilgiau užtrunkančių vizitų pas gydytojus. Medikai pritaria, kad iš tikrųjų ne visose situacijose būtina skubėti tiesiai į gydymo įstaigą – dažnai problemą galima išspręsti ir pasikonsultavus su vaistininku. 

Ypač daug pacientų į vaistininkus patarimų kreipėsi karantino metu, kada patekti pas gydytojus buvo sudėtinga ar net neįmanoma. 

„Karantinas padėjo žmonėms dar geriau „pamatyti“ vaistininkus kaip kvalifikuotus specialistus ir suvokti, kad ištikus menkai nelaimei ar lengvam negalavimui, o gal tiesiog iškilus klausimams dėl vaistų vartojimo, galima pirmiausia nueiti pas vaistininką, klausti ir konsultuotis, nes jis turi reikiamų žinių, išsilavinimą ir patirties. Be abejo, matydamas, kad atvejis sudėtingesnis, pats vaistininkas visada rekomenduos kreiptis į gydytoją“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Tadas Labanauskas. 

Pasak klinikos „InMedica“ šeimos gydytojos Linos Oliandrienės, kai kuriais atvejais vaistininko konsultacija iš tiesų gali atstoti vizitą pas gydytoją. 

„Informuojant apie vaistinius preparatus ar maisto papildus žmonės ne veltui kviečiami pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Lengvesnių susirgimų atveju ar situacijose, kurios žmogui pažįstamos ir nekelia baimių, jis dažniausiai nueina į vaistinę, papasakoja, kaip jaučiasi, ir gauna reikiamą pagalbą. Svarbu, kad žmonės suvoktų, jog vaistininkai yra kvalifikuoti farmacijos specialistai, kartu su gydytojais dirbantys vardan sergančiųjų sveikatos“, – teigia šeimos gydytoja. 

Konsultuojasi peršalus ar sutrikus virškinimui 

Vaistininkas T. Labanauskas pasakoja, kad dažniausiai žmonės pagalbos į vaistininkus kreipiasi tada, kai pasireiškia lengvi ir neūmūs negalavimų simptomai, kuriuos nesunkiai galima numalšinti nereceptiniais vaistais ar natūraliomis priemonėmis. Dažniausiai tai būna peršalimas, įvairios odos alergijos, šienligė, lengvas apsinuodijimas ar virškinimo sutrikimai, nesunkios traumos, lengvi nudegimai ar nušalimai, raumenų patempimai ir panašiai. 

„Pavyzdžiui, ateina žmonės, kurie žino, kam jie alergiški, žino vaistus, kuriuos vartoja, o atėję tiesiog paklausia, gal yra kokių nors naujų preparatų, kurie jiems tiktų. Dažni atvejai, susiję su smulkiomis traumomis – nubrozdinimais, sumušimais, nudegimais saulėje. Su tuo susidūrę žmonės kreipiasi pagalbos į vaistininkus ir dažniausiai ją gauna. Arba ateina pacientas, besiskundžiantis gerklės skausmu ar sloga, išpasakoja, kokius preparatus vartojo anksčiau, padėjo jie ar nelabai, o mes pasiūlome variantų, iš kurių jis pasirenka tinkamiausią“, – pasakoja T. Labanauskas. 

Visgi vaistininkai perspėja žmones, kad užsitęsus simptomams ar atsiradus komplikacijoms būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. 

„InMedica“ šeimos gydytoja L. Oliandrienė teigiamai vertina pacientų konsultacijas su vaistininkais. Vaistinių tinklas, jos teigimu, Lietuvoje tikrai platus ir į vaistinę pakliūti galima greičiau ir paprasčiau nei pas gydytoją. 

„Pasikonsultavę su vaistininku sau tikrai nepakenksite, jei klausysite jo rekomendacijų, o dažnu atveju net išvengsite nebūtino vizito pas gydytoją. Be to, vaistininkas į problemą pažiūrės specialisto akimis iš šalies ir situaciją įvertins objektyviau, nei tai padaryti gali sunegalavęs asmuo. Neseniai viena pacientė pasakojo, kad į akį jai buvo patekęs svetimkūnis, akis paraudo, tad ji svarstė, ar kreiptis į vaistininką, ar į gydytoją. Užsukusi į vaistinę ji buvo išklausinėta, vaistininkas įvertino situaciją, pasiūlė akių lašų, patarė, kaip akį gydyti, ir rekomendavo, jei simptomai per porą dienų nelengvės, kreiptis į gydytoją. Moteriai to daryti neprireikė, nes padėjo vaistininko rekomendacijos, tad ji sutaupė ir savo, ir gydytojo laiko“, – pateikia pavyzdį gydytoja. 

Kada vizitas pas gydytoją privalomas 

Vis dėlto yra tokių situacijų, kai vaistininkas gydytojo pakeisti negali. 

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkas T. Labanauskas sako, kad kartais užsuka žmonių, kuriems akivaizdžiai derėtų skubėti pas medikus, bet jie to sakosi nenorintys daryti. Tokiais atvejais vaistininkai paaiškina žmogui, kad vaistininko kompetencijos priimti sprendimui nepakanka ir įkalbinėja žmogų kreiptis specialistų pagalbos. 

„Dažnai žmonės nesuvokia situacijos rimtumo ir neskuba pas gydytojus, tad mes stengiamės trumpai nupasakoti esmę ir užbėgti galimoms komplikacijoms už akių. Pasitaiko ir kitokių atvejų, kai žmonės ateina į vaistinę jau nusistatę diagnozę, tačiau pabendravus išaiškėja, kad ji – klaidinga, o žmogui geriau kreiptis į gydytoją. Tad labai svarbu, kad pacientai apskritai ateitų iki specialisto, kuris nukreips tinkama linkme, o ne užsiiminėtų savigyda padedant „Google“ ar neva viską žinantiems interneto forumų dalyviams“, – pabrėžia T. Labanauskas. 

Šeimos gydytoja L. Oliandrienė primena, kad į gydymo įstaigą, o ne vaistinę, reikia skubėti tada, kai pasireiškia kokie nors ūmūs ir stiprūs simptomai arba nepavyksta namuose pagyti nuo įsisenėjusios ligos. Jos teigimu, signalų, kad reikalinga mediko pagalba, yra daug: itin aukšta kūno temperatūra, traukuliai, pusiausvyros ar kalbos sutrikimai, staigus svorio kritimas, sąmonės praradimas, bet koks gausus ar nesiliaujantis kraujavimas ir kiti, taip pat bet koks staigus ar ilgai besitęsiantis savijautos pakitimas, kuris pačiam žmogui neatrodo smulkmena. 

Dažnas atvejis, kai vaistinėje žmonės prašo receptinių vaistų, neturėdami recepto arba pateikdami receptą su seniai pasibaigusia jo galiojimo data. 

„Pasibaigus receptiniams vaistams, skirtiems lėtinių ligų gydymui, ir pateikus seną receptą, mes galime išduoti minimalų kiekį vaisto, kol žmogus vėl turės galimybę patekti pas gydytoją. Kitais atvejais receptinių vaistų be receptų neparduodame, nes juos skiriant būtina išsami gydytojo konsultacija ir apžiūra. Su pirkėjais elgiamės sąžiningai jiems taip ir pasakydami, paaiškindami, kad receptinio vaisto vartojimas be gydytojo žinios gali sukelti komplikacijas ar kitą nepageidaujamą poveikį. Būna atvejų, kai pacientui užtenka parinkti ir pasiūlyti kitą panašaus veikimo preparatą, tik nereceptinį“, – sako Tadas Labanauskas. 

Savo ruožtu gydytoja L. Oliandrienė teigia nesusidūrusi su situacija, kad pas ją atėjęs pacientas skųstųsi jį „nugydžiusiu“ vaistininku. Pasak jos, praktika rodo, kad vaistininkai elgiasi atsargiai ir nepamatuotais patarimais nesišvaisto – dažnai pasitaiko, kad pacientas pasakoja prieš tai kreipęsis į vaistininką, tačiau išgirdęs atsakymą verčiau pasikonsultuoti su gydytoju.