Suriebėjusios kepenys, dar kitaip žinomos kaip liga – kepenų steatozė, gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Per didelis riebalų kiekis kepenyse gali sukelti kepenų uždegimą, kuris gali pakenkti kepenims ir sukelti randus, o sunkesniais atvejais kartais išsivysto kepenų nepakankamumas. Kai kepenys suriebėja daug alkoholio vartojančiam asmeniui, tai vadinama – alkoholine kepenų liga. Tačiau, žmogui, kuris nevartoja daug alkoholio, taip pat gali suriebėti kepenys – tai netgi dažnai pasitaikanti problema, kuri nutinka iki 25–30 proc. žmonių JAV ir Europoje.

Suriebėjusių kepenų požymiai

Daugeliu atvejų suriebėjusios kepenys nesukelia jokių pastebimų simptomų, nebent nuovargį ir diskomforto jausmą ar nedidelį skausmą viršutinėje dešinėje pilvo pusėje. Kai kuriems žmonėms, sergantiems riebaline kepenų liga, išsivysto komplikacijos, įskaitant kepenų randus (kurie dar žinomi kaip kepenų fibrozė). Jei išsivysto sunki kepenų fibrozė, ši liga jau vadinama ciroze. Dėl cirozės gali atsirasti tokie simptomai kaip:

• apetito praradimas;
• svorio kritimas;
• silpnumas;
• nuovargis;
• kraujavimas iš nosies;
• niežtinti oda;
• geltona oda ir akys;
• į voro tinklą panašūs kraujagyslių raizginiai po oda;
• pilvo skausmas;
• pilvo patinimas;
• kojų patinimas;
• krūtų padidėjimas vyrams;
• sumišimas, pasimetimas.

Dėl ko suriebėja kepenys

Dažniausiai kepenys suriebėja, kuomet žmogus vartoja per daug alkoholio. Kiti rizikos faktoriai, galintys paskatinti kepenų riebėjimą, yra:

• nutukimas;
• didelis cukraus kiekis kraujyje;
• atsparumas insulinui;
• didelis riebalų, ypač trigliceridų, kiekis kraujyje.
  
   

Veiksniai, rečiau sukeliantys kepenų riebėjimą:

• nėštumas;
• greitas svorio kritimas;
• kai kurių tipų infekcijos, pavyzdžiui, hepatitas C;
• kai kurių rūšių vaistai;
• organizme besikaupiantys toksinai;
• tam tikri genai taip pat gali kelti suriebėjusių kepenų riziką.
  
   

Kaip gydyti suriebėjusias kepenis

Išvengti suriebėjusių kepenų arba jas gydyti gali padėti gyvenimo būdo pakeitimai:

1. Suvartojamo alkoholio kiekio ribojimas arba jo atsisakymas.
    
2. Svorio metimas.
    
3. Mitybos pakeitimai – kuomet atsisakoma arba kuo mažiau vartojama maisto produktų, turinčių savo sudėtyje sočiųjų riebalų ir transriebalų. Mitybos planą, specialiai tinkantį jums, gali sudaryti gydytojas dietologas.
    
4. Reguliarus fizinis krūvis.