Įvairių formų virusiniu hepatitu kasmet užsikrečia daugybė žmonių visame pasaulyje. Nors apie virusinę kepenų pažeidimo kilmę yra girdėjęs dažnas, tačiau ne kiekvienas žino, jog medikamentinį hepatitą gali sukelti ir netinkamai vartojami vaistai.

Infekuotų žmonių budrumą užmigdo tai, kad 50–60 proc. užsikrėtusiųjų hepatito infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai. Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus 2–6 mėnesiams po užsikrėtimo.

Besimptomė ligos pradžia

„Simptomai nėra specifiniai, juos sunku atskirti nuo kitų ligų. Beprasidedančiam hepatitui būdingas bendras organizmo silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, karščiavimas, viduriavimas. Neretai pastebėję tokius požymius „nurašome“ juos kitoms virusinėms ligoms“, – pastebi vaistininkė Ramutė Ulinskienė.

Specialistės teigimu, tai, kad žmogus susirgo viena iš hepatito formų, gali išduoti tik šiai ligai būdingi požymiai.

Visų pirma, pasak R. Ulinskienės, būtina atkreipti dėmesį į skausmo židinį, odos bei šlapimo ir išmatų spalvos pakitimus.

„Jeigu šalia pastarųjų simptomų jaučiate diskomfortą dešinėje pašonėje, išmatos šviesios, o šlapimas tamsios spalvos, staiga pagelto oda ar akių gleivinė – būtina nedelsiant vykti į gydymo įstaigą“, – akcentuoja specialistė.

Statistika nedžiugina

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, hepatitu serga apie 325 mln. žmonių visame pasaulyje, o nuo hepatito virusų sukeltų ligų kasmet miršta beveik 1,4 mln. sergančiųjų.

Nors užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistika rodo, kad sergamumas ūminiais hepatitais B ir C Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį mažėja, bet tai nebūtinai atspindi realią padėtį: dėl besimptomės ligos eigos susirgimo atvejų gali būti daugiau.

Tuo tarpu draudikai pastebi, kad patys to nežinodami hepatitą B ir C keliautojai parsiveža iš kelionių po egzotiškus kraštus.

„Populiarėjant ilgoms savarankiškoms kelionėms ir išvykoms, kai užsienyje, dažniausiai šiltuose egzotiškuose kraštuose, vienu metu ir dirbama, ir keliaujama, kartais susitapatinama su vietos papročiais ir mažiau laikomasi higienos reikalavimų, todėl tikimybė susirgti infekcinėmis ligomis, taip pat ir hepatitu, ženkliai padidėja“, – sako asmens draudimo specialistas Andrius Žilėnas.

Jo teigimu, savarankiškai keliones planuojantiems žmonėms ne visada pavyksta deramai įvertinti tykančias rizikas, o kartais jie linkę pernelyg pasitikėti savo jėgomis.

„Atsitiktiniai lytiniai santykiai, tatuiruočių darymas ar auskarų vėrimas, atliekamas ne itin steriliais įrankiais, naudojimasis užsikrėtusio asmens daiktais, tokiais kaip dantų šepetėlis, skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenys, intraveninių narkotikų vartojimas ir pan. – visa tai padidina riziką susirgti virusiniu hepatitu“, – akcentuoja draudimo ekspertas.

Medikamentinis hepatitas – kas tai?

Itin klastinga liga yra laikomas medikamentinis hepatitas, kuria galima susirgti netinkamai vartojant vaistus: vartojant jų per daug, nederinant ir neatsižvelgiant, kaip jie sąveikauja tarpusavyje.

„Nesuderintų vaistų vartojimas gali sukelti rimtus kepenų pažeidimus. Daug žmonių neįvertina galimo pavojaus dėl šalutinio vaistų poveikio. Dažnai pasitaiko atvejų, kuomet patys vartojame gydytojo paskirtus vaistus ir kitus, rekomenduotus draugų ar kaimynų nesusimąstydami, kad jie gali panašiai veikti organizmą, o vaistų dozė gali būti per didelė. Taip papildomai apkrauname kepenis bei kitus virškinimo organus, pasmerkdami save kepenų pažeidimams“, – akcentuoja R. Ulinskienė.

Perkant daugiau nei vieną vaistą, rekomenduojama patikrinti, kaip jie dera tarpusavyje, kokių nepageidaujamų padarinių gali sukelti.

„Žinodami, kuriuos vaistus galima vartoti kartu, o kurie tarpusavyje nedera, apsaugosite savo vidaus organus ir kepenis nuo galimų sunkių padarinių. Jeigu tyrimai rodo, kad pakito kepenų fermentai, galima vartoti gydytojų paskirtas ar vaistininkų rekomenduotas kepenų ląsteles apsaugančias priemones ir augalinius preparatus“, – pastebi vaistininkė.