Greitas širdies plakimas, jos permušimai, atsiradęs arba sustiprėjęs dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, netolygus, neritmiškas pulsas – požymiai, kurie įspėja apie galimai sutrikusį širdies ritmą ir būtinybę kreiptis pagalbos. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovas, gydytojas anesteziologas reanimatologas Rimantas Bubulis sako, kad širdies ritmo sutrikimas išsivysto, kai širdies prieširdžiai nustoja ritmiškai susitraukinėti (atsiranda prieširdžių virpėjimas), o tai lemia daugybė priežasčių.

„Širdies ritmas sutrinka dėl įgimtų ir įgytų širdies ligų, negydomos ar nepakankamai gydomos arterinės hipertenzijos, skydliaukės ligų bei įgimtų širdies laidžiosios sistemos ypatumų. Taip pat dėl atsiradusio organizmo elektrolitų disbalanso, kai žmogus gausiai prakaituoja ar viduriuoja, ir nusilpusio širdies ritmo vedlio, dar vadinamo sinusiniu mazgu, kuris generuoja taisyklingą širdies ritmą ir susitraukimų dažnį“, – pasakoja R. Bubulis.

Anot gydytojo anesteziologo reanimatologo, gali nutikti taip, jog išsivystęs širdies ritmo sutrikimas nepasireikš jokiais simptomais, o žmogus jausis gerai. Tokiu atveju gali padėti reguliarus, kartą per metus atliekamas profilaktinis sveikatos patikrinimas, kurio metu būtų galima nustatyti prieširdžių virpėjimą jokių nusiskundimų neturintiems asmenims.

Kaip atstatomas širdies ritmas?

Tai, kokiu būdu gydyti surikusį širdies ritmą, sprendžia kardiologas. R. Bubulio teigimu, pacientui gali būti paskirti pulsą retinantys ir kraujo krešėjimą veikiantys vaistai – naujieji peroraliniai antikoaguliantai arba varfarinas.

„Jeigu pacientui skiriami naujieji antikoaguliantai, krešėjimo kontrolė neatliekama, tačiau svarbu griežtai laikytis visų gydytojo kardiologo rekomendacijų ir gerti vaistus taip, kaip nurodyta. Jeigu paskiriamas varfarinas, pacientui periodiškai turi būti atliekama krešėjimo sistemos kontrolė, todėl reguliarūs vizitai pas gydytoją – būtini“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, gydytojas anesteziologas reanimatologas.

R. Bubulis išskiria atvejus, kai sutrikęs širdies ritmas atstatomas reanimacijoje, bendrosios anestezijos sąlygomis atliekant elektroimpulso terapiją – elektrošoką: „Elektrošokas pasirenkamas tokiu atveju, kai sutrikusio širdies ritmo nepavyksta atstatyti medikamentais arba norima tai padaryti kuo greičiau. Be to, elektroimpulso terapija atliekama ir tada, kai yra nustatyta tiksli ritmo sutrikimo pradžia, o nuo to laiko praėjo mažiau nei dvi paros, kai pacientas planiškai nevartoja ar negali vartoti antikoaguliantų.“

Kitais atvejais taisyklingas širdies ritmas atstatomas prieš tai tris savaites vartojus antikoaguliantus arba prieš pat procedūrą atlikus perstemplinę širdies echoskopiją ir įsitikinus, kad širdies kamerose nėra trombų (kraujo krešulių).

Anot gydytojo anesteziologo reanimatologo, neįmanoma pasakyti kuriam laikui naudojant atitinkamą gydymo būdą bus atstatytas širdies ritmas: tokiu jis gali išlikti kelias minutes, mėnesius, metus ar visą likusį gyvenimą.

Įvardijo gresiančias rizikas

Kai kurie pacientai, žinantys savo diagnozę, patyrę antiaritminį gydymą ir gebantys atpažinti pasireiškiantį prieširdžių virpėjimą, yra įsitikinę, kad širdies ritmą gali atstatyti savarankiškai tiesiog išgerdami reikiamų vaistų. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Anestezijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovas įspėja, kad tokia savigyda gali būti pavojinga. Be to, rizikų kelia ne tik bandymai savarankiškai gydyti atsiradusius širdies ritmo sutrikimus, bet ir delsimas tai daryti.

„Išsivysčius prieširdžių virpėjimui, didžiausią riziką kelia sulėtėjusi kraujo tėkmė kairiajame prieširdyje, didėja trombų formavimosi tikimybė. Susidariusių kraujo krešulių gabaliukai atitrūksta ir patenka į kraujotaką, o tada priklausomai nuo vietos, į kurią patenka, kyla rimtos sveikatos problemos. Pasiekę širdies kraujagysles, jie sukelia miokardo infarktą, į miego arterijas – insultą, o į kitus organus – sutrikdo jų kraujotaką, dėl to gali išsivystyti galūnių gangrena, žarnyno kraujotakos sutrikimai“, – įspėja R. Bubulis.

Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojas anesteziologas reanimatologas priduria, kad neritmiškas, dažnas širdies darbas sekina širdies raumenį ir jam kenkia, o dėl to vystosi aritmogeninė kardiomiopatija – lėtinė, progresuojanti liga, kuriai būdinga širdies raumens degeneracija ir funkcijos sutrikimas.

Norėdami išvengti dėl širdies ritmo sutrikimo gresiančių sveikatos problemų, jausdami būdingus simptomus nedelsdami kreipkitės į gydytoją, o neturėdami jokių nusiskundimų – reguliariai atlikite profilaktinę sveikatos patikrą.