„Tabako rūkymas didina visų morfologinių tipų plaučių vėžio riziką. Plaučių vėžys, žudikas Nr. 1, yra dažniausia vyrų mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje, tačiau, nepaisant visų įrodymų, ši daugeliu atvejų išvengiama liga išlieka tarp dažniausių ir daugiausia mirčių sukeliančių vėžio formų pasaulyje ir Lietuvoje, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas klinikai krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas. – Palyginti su kitais piktybiniais navikais, išgyvenimo trukmė susirgus plaučių vėžiu yra viena trumpiausių, o plaučių vėžio priežastys ištyrinėtos geriau nei kitų formų vėžio ir gerai žinomos.“
 
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad plaučių vėžio riziką lemia sąveika tarp genų, aplinkos ir gyvenimo būdo, kurį mes kiekvienas galime keisti. Svarbiausi rizikos veiksniai yra rūkymas, profesiniai faktoriai, oro tarša, nevisavertė mityba, genetinis polinkis.
 
Rūkymas
 
„Tabako rūkymas yra svarbiausias plaučių vėžio rizikos veiksnys, jis sukelia apie 80–90% visų šios ligos atvejų, – sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos epidemiologė dr. Rūta Everatt. – Rūkančių asmenų tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra iki 20 kartų didesnė nei niekada nerūkiusių. Kuo jaunesnis asmuo pradeda rūkyti, kuo ilgiau jis rūko ir kuo daugiau cigarečių per dieną surūko, tuo jo rizika susirgti plaučių vėžiu didesnė.“
 
 Metusiųjų rūkyti tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra mažesnė nei rūkančių. Kuo ilgesnis laikas nuo metimo rūkyti, tuo rizika susirgti plaučių vėžiu mažesnė. Metus rūkyti 55–64 m. amžiaus rizika susirgti plaučių vėžiu gerokai sumažėja, tačiau jaunesniame amžiuje metusiojo rūkyti rizika sumažėja itin smarkiai.