„Įrodyta, kad asmenys, pradėję rūkyti jauno amžiaus, intensyviau rūko ir rečiau meta rūkyti, todėl jie labiausiai rizikuoja susirgti plaučių vėžiu ir suserga jaunesni. Bendra rūkymo trukmė riziką didina labiau nei surūkomų cigarečių skaičius per dieną: rūkyti 10 cigarečių per dieną 20 metų yra pavojingiau negu rūkyti 20 cigarečių per dieną 10 metų. Cigarų ir pypkių rūkymas taip pat yra plaučių vėžio rizikos veiksnys, tačiau silpnesnis negu cigarečių rūkymas, nes jų rūkoma rečiau ir dūmo ne taip giliai įkvepiama į plaučius“, – aiškina mokslininkė epidemiologė.
 
Tabako dūmai yra >5000 cheminių junginių mišinys. Įrodyta, kad daugiau kaip 50 šių junginių yra kancerogeniški žmogui. „Tai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, N-nitrozaminai, aromatiniai aminai, azaarenai, aldehidai, kiti organiniai junginiai, neorganiniai junginiai (metalai) ir radioaktyviosios dujos. Rūkaliams įkvepiant šiuos kancerogenus, jie gali sukelti DNR pažaidas. Paprastai pažaidos atstatomos, tačiau daug cheminių junginių tabako dūmuose lemia daug pažaidų – organizmui sunku su jomis kovoti. Po daugelio metų ar dešimtmečių rūkymo, DNR pažaidoms kaupiantis, ląstelės gali imti nekontroliuojamai augti ir daugintis – pradeda vystytis vėžys. Kancerogenezės proceso metu svarbų vaidmenį vaidina ir uždegimas, naviko augimą skatinantys veiksniai, epigenetiniai pokyčiai ir kt. Tabako dūmuose esantis nikotinas nėra kancerogenas, tačiau jis sukelia priklausomybę, dėl kurios žmonės rūko. Priklausomybė nuo nikotino yra tokia pati kaip nuo heroino ar kokaino“, – pasakoja dr. R. Everatt.
 
1950–1960 m. cigaretėse buvo mažinamas dervų ir nikotino kiekis, pradėtos gaminti cigaretės su filtrais. Šie pakeitimai galbūt turėjo įtakos sumažėjusiam sergamumui plaučių vėžiu, tačiau jų realią įtaką sudėtinga įvertinti, nes mažesnis dervų ir nikotino kiekis cigaretėse kompensuojamas pakitusiu rūkymo pobūdžiu: dažniau ir giliau įkvepiama, daugiau cigarečių surūkoma. „Rūkančių asmenų rizika susirgti plaučių vėžiu daug didesnė negu nerūkančių, nesvarbu kokias cigaretes jie rūko, – sako prof. S. Cicėnas. – Taip pat tabako žalingas poveikis nėra panaikinamas pasirinkus kitu požiūriu sveiką gyvenseną, pvz., sportą ar sveiką mitybą. Geriausias būdas išvengti plaučių vėžio – visiškai mesti rūkyti. Jei asmuo negali mesti rūkyti iš karto, pirmasis žingsnis galėtų būti kasdien surūkomų cigarečių skaičiaus mažinimas. Tačiau, galutinis tikslas turėtų būti visiškai mesti rūkyti, kadangi ir retai rūkančiųjų rizika susirgti plaučių vėžiu yra didesnė už nerūkančių.“