Dar ne taip seniai žmoniją persekiojo tik dvi mitybos anomalijos: nepakankama neturtėlių mityba ir nuolatinis turtingųjų persivalgymas. Tačiau mūsų laikais atsirado egzotiškesnis kraštutinumas – taisyklingos mitybos aistra ir noras per ją pasiekti fizinę bei dvasinę tobulybę.
 
Terminas „mitybinis elgesys“ tik visai neseniai atsirado mūsų kalboje. Jį pagimdė staiga pasipylusios įvairiausios ligos, susijusių su anomalia mityba sveikatingumo tikslais.
 
Kaip sako žmonės, priversk kvailį Dievui melstis, tai jis prasiskels į grindis galvą. Taip ir visuomenės manija sveikai maitintis dabar kaip niekad priartėjo prie pavojingos ribos. Saiko nejautimas privedė mus iki visiškai naujo sutrikimo, kai sveikatos siekimas per maistą virsta tikra manija.
 
Šį sutrikimą specialistai vadina nervine ortoreksija (Orthorexia nervosa), arba sveikos mitybos psichoze. Ligos pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „ortho“, reiškiančio „taisyklingas“ ir ironiškai verčiamo kaip „taisyklingas apetitas“.
 
Mokslo progreso aukos
 
Ortoreksija, specialistų teigimu, yra pamišimas dėl „sveiko“ maisto. Kai žmogus sąmoningai vengia visų produktų, kurie nėra ekologiškai švarūs, natūralūs, maistingi ir nepaprastai švieži.
 
Atrodo, pagirtinas dalykas – ko čia nerimauti? Tačiau paradoksalu tai, kad ortoreksija sergantis žmogus, užuot būtų fiziškai ir dvasiškai sveikas, dažniausiai virsta perdžiūvusiu neurotiku, kenčiančiu ne tik dėl virškinimo trakto sutrikimų, bet ir dėl nemigos, jau neminint daugybės vidaus ligų.
 
Ortoreksikai žino viską apie produktų kaloringumą ir glikeminius indeksus. Jie netoleruoja cukraus, druskos, mėsos ir gyvulinės kilmės riebalų. Valgo tik tai, kas išauginta ekologiniuose ūkiuose arba vaisius ir daržoves (kartais net grūdines kultūras bei riešutus!) auginasi patys. Sveikesnis už jų kasdienį maistą gali būti nebent grynas oras, saulės spinduliai ir fiziniai pratimai. Visa kita – blogis.