Gerosios bakterijos yra naudingi mikroorganizmai, gyvenantys žarnyno mikrofloroje. Pakankamas kiekis šių bakterijų užtikriną gerą savijautą - gerina virškinimą, mažina uždegimą ar net gali padėti numesti svorio. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ kalbėsime apie tai, kaip užtikrinti tinkamą gerųjų bakterijų kiekį mūsų organizme, kad jis veiktų sklandžiai.
Laidos pašnekovas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas, gastroenterologas Liutauras Labanauskas teigia, jog gerosios bakterijos taip vadinamos yra ne be reikalo – jos iš tiesų labai teigiamai veikia mūsų organizmą: „Gerosios bakterijos yra liaudyje naudojamas terminas.
Mediciniškai tai vadinama probiotikais. Jos suteikia naudą mūsų organizmui. Lotyniškai žodis „probiotikai“ reiškia „geras gyvenimas“, tad gerosios bakterijos – geram gyvenimui. Tą teigiamą poveikį mėgstama vadinti populiariu terminu - oksidacinis procesas. Tai yra cheminės reakcijos, kurios, buitiškai tariant, teigiamai išsprendžia blogųjų medžiagų skaidymą ir šalinimą. Gerosios bakterijos stimuliuoja šį procesą ir apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, kurie neigiamai veikia mūsų kūną. Laisvieji radikalai gali išsiskirti net virškinimo metu, tai yra natūralus procesas, tad probiotikai mažina žalingą jų poveikį“.
Probiotikų iš maisto gauname labai mažai: „Šiais laikais naudojame daug termiškai apdoroto maisto, kuria gamybos proceso metu, visos bakterijos žūsta. Reikėtų rinktis fermentuotą maistą, rasti produktus iš kurių galime gauti gerųjų bakterijų“, – teigia kitas laidos pašnekovas, kombučios gamintojas Rokas Šliupas.
Kita laidos tema – diagnostiniai testai. Nors paskutiniu metu patys populiariausi diagnostiniai testai buvo nustatantys COVID-19 infekciją, profesorius Vytautas Kasiulevičius, teigia, jog testų yra labai įvairių: „Tai gali būti testai, kurie gali padėti išvengti įvairių ligų, pavyzdžiui slapto kraujo tyrimas išmatose, kuomet kalbama apie storosios žarnos vėžį. Taip pat galime kalbėti apie cukraligę. Tai yra liga, kurią reikia stebėti pačiam pacientui – nusistatyti gliukozės kiekį kraujyje“. Vaistininkė Sigita priduria, jog prieš atliekant testus reikia žinoti kada ir kaip tinkamai tai daryti: „Nėštumo testus reikėtų atlikti ryte, jei tai yra ankstyvas testas, tuomet 5-7 dienos po neprasidėjusio ciklo, o jei įprastas – 10 dienų“.
Apie gerąsias bakterijas bei diagnostinių testų naudojimą namuose kalbėsime jau šį šeštadienį, laidoje „Sveikata.lt, 9:30, per žiūrimiausią televiziją TV3!
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai