Ąžuolas – nuo seno gerbiamas medis, tačiau ar žinote, kokiomis gydomosiomis savybėmis jis pasižymi?

Medicinoje paprastai naudojama jaunų šakelių ir ūgliukų žievė, tačiau liaudiškuose receptuose kartais siūloma naudoti ir ant ąžuolo lapų augančius „gumbelius“.

Žievė pasižymi rišamuoju, uždegimus slopinančiu ir pūliavimą stabdančiu poveikiu, todėl ja galima gydyti:

• Uždegiminius burnos gleivinės ir ryklės procesus;
• Stomatologines ligas (stomatitą, dantenų uždegimą ir kt.);
• Gastritą;
• Diarėją, apsinuodijimą;
• Kepenų ir blužnies ligas;
• Rachitą, limfmazgių ligas;
• Odos pažeidimus;
• Moteriškas ligas.

Žievės antpilas. 1 arbatinį šaukštelį ąžuolo žievės užpilkite 400 ml atvėsinto virinto vandens, vartokite po 2–3 valgomuosius šaukštus, 3 kartus per dieną.

Žievės nuoviras. 1 valgomąjį šaukštą ąžuolo žievės užpilkite stikline verdančio vandens, pakaitinkite karšto vandens vonelėje 20 minučių, nukoškite. Vartokite po 1 valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną.

Žievės antpilas išoriniam naudojimui. 2 valgomuosius šaukštus žievės užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 15–20 minučių, kad pritrauktų. Tinka skalavimui, apiplovimams.

Nuoviras odos gydymui. 4 šaukštus žievės užpilkite stikline verdančio vandens ir virkite 1 valandą. Nukoškite.

Gydomoji gilių kava. 1 arbatinį šaukštelį gilių apkepinkite iki rausvumo, susmulkinkite ir užplikinkite kaip kavą. Gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną. Gerai padeda nuo lėtinio žarnyno kataro.