Jonažolė – tai nuo seno žinomas nuostabus gydomasis augalas. Senovės Rusijos žiniuoniai jį vadindavo švento Jono žole (nes augalo žydėjimas sutampa su Joninėmis) arba Jono krauju (nes trinant sėklas ir žiedus ant pirštų lieka kraują primenančios raudonos sultys). Šiandien jonažolių galima rasti daugelio preparatų nuo nudegimų ir antibiotikų bei kosmetinių priemonių sudėtyje.
Ši vaistažolė pasižymi diuretiniu, antimikrobiniu, rišamuoju, uždegimus slopinančiu, kraujavimą stabdančiu, žaizdų gijimą skatinančiu, tulžį varančiu ir nuskausminamuoju poveikiu. Ji taip pat skatina apetitą, padeda regeneruotis audiniams, stimuliuoja įvairių liaukų ir širdies bei žarnyno veiklą, gerai malšina galvos skausmus. Įprasta manyti, kad jonažolės vartojamos tik nervų sistemos susirgimų gydymui, tačiau iš tiesų jos gali daug daugiau: pašalina baimes, kelia nuotaiką, ramina bei padeda atgauti dvasinę pusiausvyrą, gydo nuo neurozės
Kaip matote, jonažolės ne be reikalo vadinamos vaistu nuo 99 ligų (o ar žinojote, kad jų žiedų ir lapų nuoviru galima nudažyti audinius gelsvai, geltonai arba rudai? Tiesa, geriausiai jis tinka vilnai). Mes jums siūlome išbandyti keletą receptukų:
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai