Viduriavimas – pasituštinimas skystomis ar vandeningomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per parą. Dažniausia priežastis – virškinamojo trakto infekcija, plintanti per užterštą maistą, vandenį ar kontaktiniu būdu. Sunkus viduriavimas pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems imunodeficitą. Gydant bet kokios kilmės viduriavimą svarbu kuo greičiau atkurti prarastų skysčių kiekį bei žarnyno gleivinės vientisumą.
Kas sukelia diarėją (viduriavimą)?
Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia įvairūs mikroorganizmai – virusai, bakterijos ar parazitai (pirmuonys, helmintai) bei apsinuodijimai maistu. Bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniau sergama vasarą, virusinėmis – žiemą.
Viduriavimą gali sukelti ir antibiotikų vartojimas, kurie pažeidžia normalią žarnyno mikroflorą.
Kokie yra viduriavimo požymiai?
Viduriuoti pradedama, kai mikroorganizmai sudirgina žarnyno gleivinę. Sudirgintas žarnynas tampa labai aktyvus, nereguliariai ir neįprastai dažnai susitraukinėja. Būdingas pykinimas, vėmimas ir prakaitavimas. Nuolat besikartojantis viduriavimas gali būti daugelio ligų požymis. Jis gali varginti sergant lėtiniu pankreatitu, dirgliosios žarnos sindromu, lėtiniu žarnyno uždegimu (opiniu kolitu, Krono liga), laktozės netoleravimu, diabetu, tirotoksikoze. Viduriavimą gali sukelti ir netinkama mityba (dažnas alkoholio vartojimas, kava, saldumynai).
Be pagrindinio diarėjos požymio (dažno tuštinimosi vandeningomis išmatomis) dažnai pasireiškia ir apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas, dehidratacija. Jei šie simptomai trunka ilgiau nei 3 savaites, viduriavimas laikomas lėtiniu.
Netekus daug skysčio, ligonis gali dehidratuoti. Vargina troškulys, mieguistumas, šlapinimasis neįprastai tamsiu šlapimu, sausėjanti oda ir gleivinės. Labiausiai dehidratuoti rizikuoja vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, todėl jiems viduriavimas gali būti itin pavojingas.
Būtina gydytojo konsultacija, jei išmatose pasirodo kraujo ar pūlių, arba dėl dažno pykinimo ir vėmimo viduriuojantis asmuo negali gerti skysčių, jei viduriuoti pradėjote po kelionės į užsienį, arba jei viduriavimas trunka ilgiau nei savaitę.
Kaip gydomas viduriavimas?
Viduriuojant svarbu gerti daug skysčių (3-4 litrus per parą) ir atstatyti netektą skysčių ir druskų kiekį. Vartoti maisto, kurio sudėtyje yra druskos. Vos atsiradus apetitui, reikėtų pradėti normaliai maitintis, bet rekomenduojama porą dienų nevartoti pieno produktų, kavos, alkoholio bei riebaus maisto. Viduriuojant itin svarbu kruopščiai rūpintis asmens higiena.
Vaistažolių mišiniai nuo viduriavimo
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai (5)