Šiandien pirmą kartą istorijoje dauguma žmonių gali tikėtis išgyventi šešiasdešimtmetį ir netgi dar daugiau. Ilgesnis gyvenimas leidžia asmeniui nuveikti daugiau naudingų dalykų dėl savęs ir dėl kitų. Papildomi, vis ilgėjantys, gyvenimo metai suteikia galimybę užsiimti nauja veikla, tokia kaip: naujos studijos, kursai, arba netgi pasitaiko proga įgyvendinti senas svajones, bei toliau reikšmingai prisidėti prie kuriamos šeimos ir bendruomenės gerovės. Tačiau šių galimybių mastas labai priklauso nuo vieno veiksnio – sveikatos.

Gera žinia ta, kad dažnas vyresnio amžiaus žmogus yra puikios sveikatos, jeigu tinkamai savimi rūpinasi. Taigi susipažinkite su pagrindiniais faktais apie senėjimą ir sveikatą:

1. Žmonijos populiacija pasaulyje sparčiai sensta. Prognozuojama, kad žmonių, vyresnių nei 60 metų, pasaulyje skaičius per 2020–2050 m. padidės nuo 900 milijonų iki 2 milijardų (nuo 12 proc. iki 22 proc. visų gyventojų). Gyventojų senėjimas vyksta greičiau nei praeityje. Pavyzdžiui, Prancūzijos piliečiai turėjo apie 150 metų prisitaikyti prie pokyčio – nuo 10 proc. iki 20 proc. vyresnės nei 60 metų visuomenės padidėjimo, o tokiose šalyse kaip: Brazilija, Kinija ir Indija, žmonės turės tik šiek tiek daugiau nei 20 metų, kad adaptuotųsi prie tokio paties masto pokyčio.
   
    

2. Šiuolaikiniai vyresni žmonės darosi savarankiškesni. Atlikti skaičiavimai, jog vyresnių žmonių dalis, dideles pajamas gaunančiose šalyse, kuriai reikalinga kito asmens pagalba pagrindinei veiklai, pavyzdžiui, valgio gaminimui ir skalbimui, per pastaruosius 30 metų gali smarkiai sumažėti.
   
    

3. Dažniausi sveikatos sutrikimai vyresniame amžiuje yra neužkrečiamos ligos. Nustatyta, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau sveikatos sutrikimų negu tose šalyse, kurios pajamos didelės. Didžiausios negalios priežastys yra jutimo sutrikimai (ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse): nugaros ir kaklo skausmai, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, depresiniai sutrikimai, kritimai, diabetas, demencija ir osteoartritas (sąnarių liga).
   
    

4. Biologinis senėjimas tik silpnai susijęs su žmogaus metais. Kai kurie 80 metų asmenys turi panašias fizines ir protines galimybes kaip kiti dvidešimtmečiai. Būna žmonių, kurie patiria fizinių ir protinių galimybių sumažėjimą daug jaunesniame amžiuje ir greičiau biologiškai pasensta.
   
    

5. Gera sveikata vyresniame amžiuje nėra atsitiktinė. Didelę puikios sveikatos dalį senatvėje nulemia žmogaus fizinė ir socialinė aplinka bei šios aplinkos poveikis jų galimybėms ir sveikatos elgesiui. Svarbu tai, kad šie veiksniai daro įtaką senėjimui nuo vaikystės. Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės, kilę iš nepalankios ir nerūpestingos aplinkos, yra labiau linkę turėti prastesnę sveikatą ir mažiau linkę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes neturi susiformavę reikiamų įgūdžių, nemoka arba prasčiau geba savimi pasirūpinti.
   
    

6. Diskriminacija dėl amžiaus dabar gali būti labiau paplitusi nei seksizmas ar rasizmas. Šis reiškinys turi rimtų padarinių vyresnio amžiaus žmonėms ir visai visuomenei. Neretai, diskriminuojant dėl vyresnio amžiaus, naudojamas išankstinis nusistatymas, pavyzdžiui, kad žmogus kažką darys per lėtai, nesupras, kad jam reikia paaiškinti informaciją 10 kartų, nes yra senas. Taip pat itin paplitusi diskriminacinė politika, kurios metu siekiama visuomenėje įtvirtinti nuostatus, kad būti senam labai blogai, jog nėra tikslo savimi rūpintis, kai esi vyresnio amžiaus, ir t.t. Visa šitai gali kliudyti ir smarkiai pakenkti sveikatos ir socialinės priežiūros, kurią gauna vyresnio amžiaus žmonės, kokybei.
   
    

7. Kuo žmogus vyresnis, tuo laimingesnis ir atsparesnis stresui. Mokslininkai atliko tyrimas ir nustatė, kad jau ir 50 metų amžiaus asmenų išgyvenami nusivylimai nėra tokie stiprūs kaip, pavyzdžiui, 30 metų. Taip yra dėl to, kad sendamas žmogus, į gyvenimą pradeda žiūrėti paprasčiau, jo reikalavimai sumažėja, taip pat krenta patiriamo streso lygis. Kai kurie atlikti tyrimai parodė, kad žmonės yra laimingiausi ir labiausia moka mėgautis gyvenimu būdami maždaug 60-70 metų.
   
    

8. Vyresniame amžiuje pradeda vis mažiau rūpėti, ką apie tave kiti galvoja. Paaiškėjo, kad noras pritapti prie kitų po truputį pradeda nykti po to, kai žmogus suauga. Kuo žmogui daugiau metų, tuo labiau jis išmoksta pats priimti savo gyvenime sprendimus, vis mažiau atsigręždamas į kitų, jam nereikšmingų, asmenų nuomones. Taip pat slopsta noras būtinai atitikti kitų lūkesčius, pirmiausiai pagalvojama apie savo poreikius.
   
    

9. Senstant žmogaus ūgis sumažėja. Remiantis kai kurių tyrimų duomenimis, žmogus pradeda mažėti, trauktis ir žemėti maždaug sulaukęs 30-ies metų. Vyrai gali palaipsniui prarasti net po 2,54 centimetrų ūgio tarpsnyje nuo 30 iki 70 metų, o moterys gali prarasti net maždaug 5,08 centimetrų savo ūgio. Sulaukę 80 metų, tiek vyrai, tiek moterys gali prarasti dar maždaug po 2,54 centimetro.
   
    

10. Senesni žmonės geba efektyviau spręsti socialinius konfliktus. Nustatyta, jog vyresnio amžiaus žmonės geba geriau samprotauti, ypač socialinių dilemų ir konfliktų metu. Jie geriau supranta skirtingas perspektyvas, siūlo kompromisus ir pateikia pagrįstus sprendimus.
    
     

Straipsnio autorė: Laima Brazauskaitė.