„Šiuo metu jau galima įsigyti įvairių prietaisų, kurie gali sekti ir stebėti svarbias mūsų organizmo funkcijas. Ateityje tokių įrenginių tik daugės. Mes siekiame visa tai apjungti į vieną sistemą, kad prireikus gydytojas galėtų matyti, kaip per paskutinius metus kito žmogaus širdies darbas ar kiti svarbūs rodikliai. Gydytojas matytų ne tik tai, kuo anksčiau žmogus sirgo, bet kartu ir tai, kokie būna organizmo rodikliai, kai žmogus yra sveikas arba koks buvo jo širdies ritmas prieš savaitę.
 
Be to, su tokiais prietaisais ir turint kasdienius žmogaus duomenis galima nuspėti ligą bei iškart užkirsti kelią jai plisti. Įsivaizduokite, kad apie tai, jog žmogus užsikrėtė gripo virusu, mes galėtume pasakyti jam, kol jis dar nejaučia simptomų. Tokiu būdu gydymas būtų daug efektyvesnis ir pigesnis, nes gydytume ligą pačioje jos pirminėje stadijoje, o ne tuomet, kai ji smogia visa jėga“, – pasakojo KTU profesorius.
 
Individualios medicinos proveržis
 
Kalbinti mokslininkai teigia, kad technologiniai proveržiai sukuria galimybes kiekvienam pacientui paskirti optimalius individualizuotus gydymo metodus. Ateityje personalizuotos medicinos metodų įsigalėjimas padės efektyviau vykdyti ligų prevenciją, iš karto parinkti optimalius medikamentus išvengiant dažnai dabartiniu metu pasitaikančios ,,bandymų ir klaidų“ taktikos bei gerokai sumažins nepageidaujamą šalutinį vaistų poveikį.
 
LSMU profesorė Jūratė Macijauskienė teigia, kad personalizuota medicina nėra naujiena. „Personalizuota medicina – tai ne tik tinkamo vaisto tinkamas parinkimas tinkamu laiku, bet ir individualizuoti diagnostikos metodai – biomarkeriai, vizualizacija ir kita. Personalizuota medicina nėra pastarųjų metų naujasis terminas, nes dar Hipokratas yra sakęs, kad kur kas svarbiau žinoti, koks asmuo serga, negu žinoti, kokia jo liga“, – sakė prof. Jūratė Macijauskienė.