„Personalizuota medicina, pasitelkdama informaciją apie genus, baltymus, klinikinius parametrus ir aplinką, siekia išvengti ligos, ją itin anksti diagnozuoti ir sėkmingai gydyti, diferencijuojant pacientus pagal tikėtiną gydymo efektyvumą ir šalutinių reiškinių pasireiškimą. Todėl ir yra sakoma, kad ateities medicina yra „P4“ medicina – prognozuojanti, prevencinė, personalizuota ir proaktyvi medicina“, – pasakojo prof. Jūratė Macijauskienė.
 
Prof. A. Lukoševičiaus teigimu, individualizavimas būtinas dėl to, kad kiekvienas žmogus yra labai skirtingas, o sąvoka „gera savijauta“ – labai individuali.
 
„Atlikta įvairių tyrimų, kurie parodė, kad nėra vieno standarto, kai žmogus gali sakyti, kad jaučiasi gerai. Visi esame skirtingi, todėl vieni jaučiasi puikiai, kai mūsų organizmo rodikliai vienokie, o kiti – atvirkščiai, nes tam tikrų medžiagų kiekis kraujyje gali būti visai kitoks. Todėl į kiekvieną žmogų medicina turi žiūrėti individualiai, o tam reikalingi kuo tikslesni duomenys“, – teigė prof. A. Lukoševičius.
 
Ir anksčiau, ir dabar sergame tiek pat
 
Nors daugelis mano, kad per paskutiniuosius 50 metų pasaulyje atsirado daug naujų ligų ir susirgimų, profesorius A. Lukoševičius teigia, kad toks laiko tarpas yra per trumpas kardinaliems biologiniams pokyčiams, tiesiog pažanga medicinoje leido daug anksčiau aptikti įvairias ligas.
 
„Vien vėžinių susirgimų yra suskaičiuojama daugiau kaip 400 rūšių. Patobulėjusi medicina ir technologijos leidžia daug anksčiau aptikti įvairias ligas, tad gali susidaryti įspūdis, kad paskutiniu metu ypač padaugėjo įvairių susirgimų. Taip nėra, jie visada buvo, tik anksčiau tos ligos ar susirgimai nebuvo nustatomi, bet žmonės sirgdavo tiek pat“, – kalbėjo A. Lukoševičius.