Mokslininkai yra nustatę, kad sveikatą veikia 4 pagrindiniai veiksniai: apie 20 proc. – paveldimumas, apie 10 proc. – asmens sveikatos priežiūros sistemos veikla, apie 20 proc. – aplinka ir 50 proc. – sveika gyvensena.
 
„Ateityje ligų pobūdis šiek tiek skirsis dėl mažesnio judėjimo bei apskritai pasikeitusių darbo sąlygų. Galbūt išsivystys tam tikrų ligų atmainos, bet radikaliai skirtis tai neturėtų. Jau dabar galime matyti, kad kai kurios ligos labiau paplitusios vienoje ar kitoje šalyje, bet tai labiau susiję su kultūriniais dalykais, kasdieniu maistu. Statistiškai Lietuvoje žmonės daug dažniau nei ES vidurkis miršta nuo kraujotakos sistemos sutrikimų, o tai yra susiję su mūsų mažu aktyvumu ir maitinimosi įpročiais“, – kalbėjo prof. A. Lukoševičius.
 
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje mirtingumas nuo kraujotakos sistemos sutrikimų ir širdies ligų ES vidurkį viršija kelis kartus: 100 000 gyventojų Lietuvoje tenka daugiau kaip 900 mirčių nuo kraujotakos sistemos sutrikimų, o ES vidurkis – 393 mirtys; nuo širdies ligų – 592 mirtys, ES vidurkis – 136.
 
Mokslininkai vienijasi
 
2017 metais Lietuvoje turėtų atsirasti pirmasis Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centras (HEALTH-TECH), kurį kartu su užsienio partneriais steigia KTU, LSMU ir VU. KTU koordinuojamo projekto partneriais tapo Lundo universitetas (Švedija), patenkantis į pasaulio geriausiųjų šimtuką, ir Suomijos techninių tyrimų centras (VTT), laikomas didžiausia tarpdisciplininių mokslo tyrimų įstaiga Šiaurės Europoje.
 
Planuojamo steigti Sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro tikslai yra daugialypiai. Visų pirma, bus siekiama pasiūlyti geresnius ir efektyvesnius sveikatos technologijų sprendimus, kurie padėtų spręsti vyresnio amžiaus žmonių polisergamumo problemas. Ne mažiau svarbus tikslas yra Lietuvos ir Europos konkurencingumo didinimas ir inovacijų ekonomikos plėtojimas panaudojant turimas žinias ir technologijas.