Ką šiuolaikiniam žmogui reiškia sąvoka „gražūs balti dantys“? Visų pirma, jie turi būti sveiki – ir tai ne tik nuolatinis burnos higienos laikymasis, tinkamas dantų šepetėlis ir pasta. Dantys – tai viso organizmo sveikatos veidrodis, o ypač – inkstų. Taip, nesistebėkite – anot kinų medicinos, dantų būklė priklauso būtent nuo šių organų.

Kaip dantis prižiūrėdavo kinai? Kaip teigiama rašytiniuose šaltiniuose, senovės Kinijoje buvo rekomenduojama skalauti burną po kiekvieno valgymo, ypač prieš miegą. Tais laikais dantis valydavo ne šepetėliu, o skalaudami burną vandeniu ir taip pašalindami maisto likučius. Į vandenį buvo galima įberti truputį druskos.

Anot kinų medicinos, visos mums būtinos maisto medžiagos į organizmą patenka per burną. Nepašalinus maisto likučių, dantys ima irti. Juos lengvai pažeidžia saldūs ir rūgštūs produktai.

Žymus gydytojas Sun Symyao (581–682 m) versdavo kas rytą skalauti burną pasūdytu šiltu vandeniu ir kaukšėti dantimis iki 100 kartų. Jis teigė, kad jeigu taip daroma nuolat, jau per penkias dienas jie taps stipresni. Dantis galima spausti po kelis kartus per dieną – manoma, kad tai stiprina šaknis ir padeda nuo dantų skausmo.

Vėlesniais laikais dantys pradėti valyti gluosnių ir tuopų šakelėmis. Jos iš pradžių būdavo nuvalomos, tada pamirkomos vaistuose ir naudojamos vietoje šepetėlio.

Vis dėlto vien burnos higienos neužtenka, jeigu norite išsaugoti dantis. Kaip teigia tradicinė kinų medicina, dantys – tai kaulų ataugos, o kaulų ir kaulų čiulpų būklė priklauso nuo inkstų.

Inkstai kontroliuoja augimą, vystymąsi ir dauginimąsi. Anot penkių pirmapradžių elementų teorijos, šie organai yra susiję su vandens stichija ir atspindi žiemą, šaltą klimatą, juodą spalvą, baimę ir druskos skonį. Sumažėjus inkstų energijai, pasireiškia dantų ėduonis, nevaisingumas, sutrinka plaukų augimas, silpsta kaulai, ima skaudėti strėnas ir kelius, anksti žylama, ausyse pradeda spengti.