Ligoninių priėmimo-skubios pagalbos skyrių darbuotojų teigimu, didžiųjų žiemos švenčių sezonu, per kelias savaites nuo prieškalėdinio laikotarpio iki Naujųjų metų, ūmiai sunegalavusių žmonių visada padaugėja. Ir tai natūralu – nors Kalėdos ir Naujieji yra džiaugsmingas metas, kai susirenkame švęsti visa šeima, lankome draugus, šis laikotarpis kupinas didelių grėsmių sveikatai.
 
Įsivaizduokite visus tuos šventinius patiekalus, kofeiną ir alkoholį, kuris mūsų laukia, visus riebalus, cukrų, druską, kalorijas... O dabar dar pridėkite didžiulį stresą, kurio tikrai neišvengsime: lakstymą po parduotuves ir paskutinės minutės pirkinius, pinigų stygių, nesutarimus šeimoje. Absurdiška manyti, kad tai niekaip neveikia mūsų širdies kraujagyslių sistemos.
 
Prieššventinė beprotybė, į kurią kasmet įsitraukiame, veikiausiai trukdo ir tinkamai išsimiegoti, tai dar padidina mūsų kūno patiriamą emocinį ir fizinį stresą. Taigi ar reikia stebėtis, kad net visiškai sveiki žmonės pačiame švenčių įkarštyje nebepakelia tokių krūvių.
 
Širdelė virpa ne prieš gera
 
Terminą „švenčių sindromas“ į širdies negalavimų sąrašą įrašė amerikiečiai medikai dar 1978 metais. Taip jie pavadino sutrikusį širdies ritmą, pasireiškiantį būtent per šventes. Ir, deja, dažniausiai po alkoholinių gėrimų vartojimo maratono.
 
Įdomu tai, kad pirmiausia šis sveikatos sutrikimas pastebėtas pacientams, iki tol neturėjusiems jokių širdies bėdų.
 
Dabar dažniausiai diagnozuojamas „šventinis“ širdies ritmo sutrikimas, vadinamas prieširdžių fibriliacija, arba virpėjimu. Tada sutrinka sinchroninis prieširdžių ir skilvelių raumenų miofibrilių susitraukimas, todėl žmogus gali staiga pasijusti labai blogai: jam virpa širdis, svaigsta galva, trūksta oro, jį kamuoja silpnumas ir neretai – krūtinės skausmai.