Tiesą sakant, rūpinimasis kate mažina cholesterolio koncentraciją veiksmingiau nei kai kurie vaistai, atskleidė dar 2006-aisiais Kanadoje atliktas tyrimas. Dėl to kates auginantys žmonės irgi mažiau rizikuoja patirti infarktus nei neturintieji augintinių.
Draugija
Katė namuose gali padėti susidoroti su depresinėmis nuotaikomis. Tolimaisiais 1980-aisiais buvo atliktas įdomus tyrimas: ligoninės kardiologijos skyriaus pacientai po išleidimo į namus stebėti metus. Paaiškėjo, jog iki kitų metų išgyveno daugiausia tų, kurie namuose turėjo augintinių, palyginti su širdininkais, neturėjusiais gyvūnų.
Bet tai dar ne viskas. Australai specialistai iš Beikerio medicininių tyrimų instituto apklausė pagyvenusius gyvūnų šeimininkus norėdami išsiaiškinti, kokios naudos savo sveikatai jie iš to gauna. 82 procentai apklaustųjų atsakė, kad augintiniai pagerina jų savijautą, kai liūdna; 62 procentai teigė, kad vien glostydami savo gyvūną jie pasijunta geriau; 57 procentai prisipažino, jog išsipasakoja augintiniams visus savo būgštavimus ir rūpesčius.
Ir katės, pasirodo, ypač tinka teikti emocinę paramą žmonėms bei palaikyti jiems draugiją. Apklausos rodo, jog šiems gyvūnams teikiama pirmenybė – dėl jų jautrumo ir sumanumo.
Tikras paradoksas: katės garsėja kaip itin nepriklausomi gyvūnai, tačiau tarp jų ir šeimininko užsimezga ryšys, kurį 2003-iaisiais Šveicarijoje atliktas tyrimas prilygino romantiškai partnerystei.
Stiprybė ištikus nelaimei
Gyvenimas kupinas skausmingų patirčių, mylimų brangių žmonių netekčių. Ir tas patirtis mes ištveriame daug lengviau, jeigu pasidalijame sielvartą su augintiniu – ypač kate.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai