Kalbasi per vėlai

„Tėvai nepilnamečių neplanuoto nėštumo ar infekcinių ligų prevencija pradeda rūpintis gerokai per vėlai. Dažniausiai tik sužinoję apie pirmuosius lytinius santykius bando inicijuoti pokalbį, suteikti informacijos apie kontracepciją, nukreipti pas specialistą ar imasi kitų veiksmų“, – pavėluotą reakciją akcentuoja E. Kuliešytė.

Sužinoję, kad nepilnametis jau yra turėjęs lytinių santykių, 47,2 proc. apklaustųjų pirmiausia jam papasakotų apie kontracepciją, o kontraceptinių priemonių nupirktų tik 7,8 proc., 22,5 proc. nukreiptų pas ginekologą pasikonsultuoti, 12,3 proc. bandytų atkalbėti nuo kitų lytinių santykių. Vis dėlto 7,4 proc. gyventojų sako, jog lytinis gyvenimas yra atžalos asmeninis reikalas, tad į situaciją nesikištų.

Apklausa atskleidė skirtingus vyrų ir moterų ketinimus. Didesnis procentas moterų nei vyrų nukreiptų konsultuotis pas ginekologą, o atkalbinėtų nuo kitų lytinių santykių ar iš viso nesikištų daugiau vyrų.

„Gydytojo vaidmuo nepilnamečio lytiniame švietime turėtų būti reikšmingas. Būtent specialistas galėtų paskatinti atidėti seksualinio gyvenimo pradžią, o jei nepilnametis jau jį yra pradėjęs – supažindinti su kontracepcijos galimybėmis bei grėsmėmis jų nenaudojant“, – sako dr. Žana Bumbulienė, akušerė ginekologė, Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos valdybos narė.

Nėštumo atveju – palaikytų

48 proc. apklaustųjų teigia, kad, sužinoję apie paauglio neplanuotą nėštumą, pirmiausia palaikytų moraliai ir paremtų finansiškai ir savo atžalą, ir partnerį. 19,4 proc. elgtųsi taip, kaip norėtų jų vaikai. 6,3 proc. skatintų nutraukti nėštumą.

Finansiškai ir moraliai savo atžalą ir partnerį labiau remtų moterys (moterys – 50 proc., vyrai – 46 proc.), o nėštumo nutraukimui labiau linkę pritarti vyrai (vyrai – 8 proc., moterys – 5 proc.).