Mes gimstame tik turėdami dvi įgimtas baimes: triukšmingų garsų ir baimę kristi. Nemaža dalis baimių kyla dėl vaikystėje patirtų nemalonių traumuojančių išgyvenimų, susiformavusios menkos savivertės, nepasitikėjimo savimi, ne meilės sau, nepasitikėjimu pasauliu. Gera naujiena ta, kad visos baimės dažniausiai kartu su psichoterapeuto pagalba yra įveikiamos arba sumažinamos iki tokio lygio, jog žmogus gali kokybiškai gyventi, nevengti mėgstamos veiklos ir papildomai nesibaiminti, jog jį ištiks visiškai suparalyžiuojantis panikos priepuolis. 

Nors yra daug dalykų, kurių žmonės bijo, tačiau čia yra išskiriamos dešimt dažniausiai pasitaikančių fobijų: 

1. Monofobija – vienatvės baimė 

Mokslininkai nustatė, kad net autizmu sergantys žmonės, kuriems būdingas didelis atsiribojimas nuo aplinkos ir dalinai antisocialus elgesys, bijo visiškos vienatvės. Šią baimę kartais arba nuolat patiria net apie 50 procentų pasaulio gyventojų. Ji atsiranda iš dalies dėl to, kad žmonės iš prigimties yra socialūs sutvėrimai ir norėdami jaustis laimingi, jie turi nors kažkiek su kuo nors bendrauti, pasidalinti savo išgyvenimais. Kai kurie žmonės bijo būti atskirti nuo konkretaus žmogaus. Kiti baiminasi gyventi vieni, būti vieni namuose ar viešumoje. 

Pasaulio sveikatos organizacijos atliktame tyrime buvo nustatyta, kad vaikystėje patirtos nesėkmės ir gyvenimo traumos yra svarbūs rizikos veiksniai, kurie ateityje sukelia panišką baimę likti vienišam. Dėl šios rūšies baimės neretai kyla panikos atakos, kurių metu žmogui atrodo, kad jis visai vienas ir nesulauks pagalbos iš aplinkos. Baimė būti vienam gali sustiprėti atvirose erdvėse, kuomet būnama nepažįstamų žmonių minioje. Norint įveikti monofobiją, reikia stiprinti savivertę, pasitikėjimą savimi, stengtis mąstyti logiškai, kad kartais nelaimės atveju pagalba iš aplinkos įmanoma dažniau negu atrodo, o jeigu jos nesulauksi – viską pasidarysi pats. 

2. Germofobija-misofobija – bakterijų ir mikroorganizmų baimė 

Misofobija yra labai paplitusi baimė, kurią išgyvena apie 15 procentų pasaulio gyventojų. Pastebėti, kuomet žmogus turi bakterijų baimę, nėra sudėtinga – jai būdingas obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kai asmuo: plauna rankas dešimtis kartų per dieną, kelis kartus per parą valosi namus, nenori ir negali liesti daugelio nekenksmingų daiktų tik todėl, kad bijo pagauti neva pavojingą virusą ar bakteriją. Šią baimę turintys asmenys neretai bijo naudotis viešais tualetais, spausti kitiems ranką ar važiuoti viešuoju transportu. Germofobija išgydoma pasitelkus kognityvinio elgesio terapiją, kai psichoterapeutas kartu su pacientu aiškinasi baimės kilmę ir palaipsniui keičia senus įdingus įpročius naujais. 

3. Mirties baimė 

Ši baimė itin būdinga hipochondrikams, kurie nuolat susirūpinę savo sveikata, ir nerimastingiems žmonėms, turintiems turtingą vaizduotę. Jie geba įžvelgti pavojų visur, baimindamiesi: kraujo, lavonų, skausmo, ir kt. Mirties baimės stiprumas mažėja su amžiumi. Buvo atlikti tyrimai, kurių metu palygintos tam tikro amžiaus žmonių grupės ir nustatyta, kad 60-ies metų žmonėms mirties faktas nerimą sukelia akivaizdžiai mažiau nei vidutinio amžiaus asmenims (nuo 35 iki 50 metų), o jauni asmenys (nuo 18 iki 25 metų) labiausiai baiminasi, kad teks mirti. 

Mokslininkai nustatė, kad kuo mažesnis pasitenkinimas gyvenimu, tuo didesnė mirties baimė. Ši baimės rūšis skatina žmogų išsigryninti prioritetus, tinkamiau pasirinkti tai, kas jam tinka ir patinka, turiningiau gyventi. Neretai mūsų tikslai būna primesti visuomenės, o žmogus susidurdamas su faktu, kad šio gyvenimo laikas yra ribotas, jog teks numirti, gali išeiti iš komforto zonos ir pradėti veikti. Apskritai mirties bijo praktiškai visi tam tikrais gyvenimo tarpsniais. Tam tikras nerimas dėl mirties yra visiškai normali žmogaus būklės dalis, o didžiulę fobiją šiam reiškiniui jaučia apie 10 proc. populiacijos. 

4. Klaustrofobija – uždarų erdvių baimė 

Klaustrafobija kamuoja apie 7 procentus pasaulio žmonių.. Įprastai baiminamasi, jog nepavyks ištrūkti iš ankštos patalpos, pritrūks oro ir teks numirti. Tai rimtas nerimo sutrikimas, kuris neretai sukelia gana stiprų panikos priepuolį. Kartais jis supainiojamas su panašia baime kleitrofobija – baime būti įstrigusiam. 

5. Aerofobija – skraidymo baimė 

Aerofobija, dar kitaip žinoma kaip skraidymo baimė, paveikia apie 6,5 procentų pasaulio gyventojų. Kadangi žiniasklaidoje pateikiama nemažai pranešimų apie lėktuvų katastrofas, suprantama, kodėl daugelis bijo skristi. Tačiau kiekvieną dieną visame pasaulyje vyksta daugiau nei 100 000 komercinių skrydžių, o tikimybė, kad būsite nutrenkti žaibo, vis tiek yra didesnė nei mirti lėktuvo katastrofoje, tad įprastai ši baimė yra nepagrįsta, nebent jūsų skrydžio kryptis yra tuo metu neramumais pasižyminčios šalys. 

6. Entomofobija – vabzdžių baimė 

Turintys šią baimę žmonės baiminasi ne tik vabzdžių, bet ir neretai bijo: vorų (turi arachnofobiją), gyvačių (turi ofidiofobiją), tarakonų, žiurkių , išgalvotų monstrų, demonų. Bendra visų šių fobijų esmė yra ta, kad jų šaknys slypi galingoje žmogaus vaizduotoje, kuomet asmuo linkęs mąstyti labiau vaizdais, o ne kliautis loginėmis prasmėmis – kas, kam ir kodėl yra, kodėl taip viskas veikia. Įprastai ji pasireiškia vadinamosios jautrios prigimties žmones, pavyzdžiui: aktoriams, menininkams, modeliams, ir t.t. Nuo šios baimės kenčia apie 6 procentai pasaulio gyventojų. 

7. Sociofobija 

Vienas iš 20 žmonių, tai yra 5 procentai populiacijos, turi kažkokią socialinę fobiją, kuomet patiria didelį nerimą prieš kitus žmones, bijo būti vertinami ir nuteisti, dėl to vengia konkrečių situacijų, pavyzdžiui, net ir valgyti priešais kitus. Į šią kategoriją patenka ir viešo kalbėjimo baimė, kuomet žmogus taip pat nori įtikti ir patikti kitiems, jaudinasi dėl įvertinimo, taip pat ir baimė bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, baimė būti pajuoktu, įžeistu, pažemintu. 

8. Akrofobija – aukščio baimė 

Apskaičiuota, kad apie 4 procentai pasaulio gyventojų kenčia nuo akrofobijos. Kai kurie žmonės taip baiminasi aukščio, kad net važiuojant prekybos centre eskalatoriumi aukštyn, jiems pradeda siaubingai svaigti galva, jie nebemato nieko aplink. Būna ir tokių atvejų, kuomet žmogus jau vien žiūrėdamas į aukštą pastatą ar medžio viršūnę patiria galvos svaigulį. Šios baimės kilmė taip pat glūdi vaikystėje. 

9. Intymumo baimė 

Intymumo baimė, dar kitaip vadinama vengiančio tipo asmenybės sutrikimu, tai yra toks nerimo sutrikimas, nuo kurio kenčia maždaug 2,5 procento pasaulio gyventojų. Ši baimė pasireiškia ne tik 16-mečiams, bet ir gana dažna 40-mečiams vyrams, o kartais ir moterims. Keista, bet ši baimė dažniausiai paveikia žmones, kuriems padidėjęs libido, palyginti su kitais. Tačiau šie žmonės neretai turi sudėtingą seksualinį gyvenimą, nes jiems tekę išgyventi blogas pirmąsias patirtis arba jie laiko savyje tam tikras užslėptas neigiamas emocijas. 

10. Agorafobija – atvirų erdvių baimė 

Nors paprastai suprantama, kad tai yra atvirų erdvių baimė, agorafobija yra daug labiau komplikuota. Tai yra rimtas nerimo sutrikimas, dėl kurio žmonės gali likti įstrigę savo namuose, niekur nedalyvauti, nesugebėti gyventi normalaus gyvenimo. Kai kurie žmonės, sergantys agorafobija, vengia tų pačių konkrečių vietų, pavyzdžiui, atvirų aikščių. Priepuolio metu padidėja kraujospūdis, išdžiūsta burna, gali kilti nevalingas noras šlapintis, taip pat kyla baimė apalpti. 

Maždaug 1,7 proc. paauglių ir suaugusiųjų diagnozuojama agorafobija. Moterys dvigubai dažniau nei vyrai patiria šią baimę. Paprastai ji yra išgydoma, taikant psichoterapiją, kuomet aiškinamasi, kokios jos kilmės priežastys, kada ji atsirado, kokia traumuojanti situacija (dažniausiai iš vaikystės) nulėmė didelę šios rūšies baimę. 

Straipsnio autorė: Laima Brazauskaitė.