Trichinelės – tai mažytės kirmėlytės, kuriomis žmonės įprastai užsikrečia valgydami užkrėstą kiaulieną arba šernieną. Septintojo dešimtmečio pabaigoje, aštuntojo pradžioje trichineliozė kankindavo nemažai žmonių. Priežastis labai paprasta: žmonės dažniau medžiojo, o nepatikrintą mėsą dalindavosi su šeimos nariais ar net kaimynais. Pastaraisiais metais trichenelėmis užsikrečiama gerokai rečiau, tačiau problema vis dar išlieka aktuali, nes ne visa medžiotojų ir ūkininkų parduodama mėsa būna patikrinta veterinarijos specialistų.

Patys gyvuliai trinchinelėmis užsikrečia nuo pastipusių graužikų. Inkapsuliuotos mažytės trichinelių kirmėlaitės kaupiasi gyvulio raumenyse. Suvalgius nepakankamai termiškai apdorotos užkrėstos mėsos, kirmėlyčių kapsulės patenka į žmogaus skrandį ir ten išsilaisvina. Patekusios į plonąją žarną, trinchinelių patelės subręsta per porą dienų ir apsivaisinusios pradeda brautis į plonosios žarnos limfagysles. Savaitės laikotarpyje patelės padeda mažytes 0,1 mm lervutes. Per mėnesį viena patelė gali pagaminti apie 1500 lervučių, kurios su krauju ir limfa yra išnešiojamos po visą organizmą. Didžiausias lervučių kiekis susikaupia ten, kur gausu glikogeno atsargų: diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose raumenyse.

Organizmas į trichenelių antplūdį reaguoja kaip į svetimkūnį, todėl palaipsniui jų kolonijos apauga jungiamuoju audiniu, o galiausiai sukalkėja. Tokioje būklėje trichinelės gali išlikti gyvos iki žmogaus gyvenimo pabaigos.  Trichineliozės inkubacinis laikotarpis trunka nuo 1 iki 3 savaičių, o gydytojai išskiria 3 jos vystymosi fazes.

Visų pirma užsikrėtusiam žmogui prasideda virškinimo sutrikimai. Trichinelių invazija ir jų gyvybinės veiklos produktai sudirgina virškinamojo trakto gleivinę, taigi pirmiausia pasireiškia pykinimas, pilvo skausmai ir viduriavimas. Gali būti, kad pirminės ligos stadijos žmogus net nepastebės, nes užkrėstoje mėsoje bus nedidelis parazitų kiekis.