Pasaulio sveikatos organizacija kaip reikšmingiausius triukšmo šaltinius įvardina ausines, vaikiškus žaislus, šventes, automobilių stovėjimo aikšteles, oro uostus, autostradas, pabrėžia pramoninį ir komercinį triukšmą.

Pagrindinis triukšmo šaltinis yra autotransporto srautai gatvėse, kurių triukšmingumas tam tikrais atvejais pasiekia iki 80–82 %. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.

Triukšmo žala sveikatai

Žmogus prisitaiko prie nuolatinio triukšmo ir tarytum jo nejaučia, tačiau neigiamas jo poveikis nesumažėja. Atvirkščiai – be perstojo dirgina centrinę nervų sistemą, sukelia stresinę būklę. Esant dideliam triukšmui, pažeidžiama klausa. Paprastai klausos susilpnėjimas išryškėja po 10–20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai atsitinka dirbant triukšmingoje aplinkoje. Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus. Pirmiausiai jis pakenkia imuninei, nervų, širdies ir kraujotakos, virškinimo trakto sistemoms, vėliau sutrinka klausa.

Triukšmas sutrikdo miegą: pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Didelis triukšmas sukelia agresiją. Jo poveikį organizmui dažnai sustiprina toksiškos medžiagos, virpesiai, nepalankus mikroklimatas.

Leidžiamas triukšmo lygis

Leidžiamas triukšmo lygis – tai toks triukšmas, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sutrikdyti sveikatos. Didžiausi leidžiami akustinio triukšmo lygiai pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990) yra tokie: