Turbūt kiekvienam yra tekę atsidurti erzinančioje situacijoje, kai, nepaisant jaučiamo nuovargio, niekaip nepavyksta užmigti. Jei kas naktį nesumerkiate akių, metas sunerimti – gali būti, kad jus kankina nemiga.
Miego sutrikimo rūšys
Yra apie 80 skirtingų rūšių miego sutrikimų, kuriuos galima suskirstyti į dvi grupes: tai pirminės ir antrinės kilmės sutrikimai.
Pirminė nemiga pasireiškia kaip nepriklausomas miego sutrikimas pasikeitus miego ir budrumo nervinių procesų santykiui. Tokiais atvejais naktį būdraujama, sunku užmigti, miegama labai neramiai, blaškomasi, prabundama, o dieną juntamas nuovargis ir silpnumas.
Antrinės nemigos dažniausiai atsiranda dėl psichinių, kartais dėl neurologinių ligų, pažeidžiančių smegenų centrus, susijusius su miego reguliacija. Tai gali būti dėl netinkamu paros metu vartojamų vaistų ar gausaus alkoholio kiekio bei streso.
Trumpalaikė ir ilgalaikė
Nemiga gali būti skirstoma į trumpalaikę ir ilgalaikę. Trumpalaikė nemiga dažniausiai yra atsitiktinė, o lėtinė vargina kiekvieną naktį – ją pacientai vertina kaip sunkesnę. Atsitiktinė nemiga yra trumpa, aiškiai susijusi su traumuojančiu įvykiu, stresu ar ligos sukeltu skausmu.
Lėtinė nemiga diagnozuojama tada, kai užmiegama ilgiau kaip per 30 minučių, miegama trumpiau kaip 6 val., ryte po miego jaučiama poilsio stoka ir visi šie simptomai stebimi ilgiau, kaip 3 savaites. Lėtinės nemigos sukeltas nuovargis sutrikdo kasdienę veiklą ir mažina paciento darbingumą.
Rizikos veiksniai
Nors nemiga gali ištikti bet kokio amžiaus ir lyties žmones, vis dėlto, egzistuoja ir tam tikri rizikos veiksniai didinantys šio nemalonaus sutrikimo tikimybę. Didesnę tikimybę susirgti nemiga turi:
Ką daryti?
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai