Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad Europos regione tuberkuliozė – dažniausias AIDS žymintis susirgimas tarp suaugusių asmenų. Pernai Lietuvoje tuberkulioze susirgo 30 proc. asmenų, kuriems nustatytas AIDS. Europos regione 2010 m. tuberkuliozė (TB), kaip AIDS žymintis susirgimas, užregistruotas 19 proc. atvejų.

Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu, asmenys, kuriems pirmą kartą diagnozuojama tuberkuliozė, tuberkuliozės atkrytis ar TB gydymo nesėkmė ir kt. atvejais yra tiriami dėl ŽIV infekcijos.

TB registro duomenimis, pastaraisiais metais kasmet patikrinama vis daugiau TB sergančių pacientų dėl ŽIV ir vidutiniškai nustatoma nuo 10 iki 15 ŽIV infekcijos atvejų tarp naujai išaiškintų TB susirgusių pacientų.

"Tuberkuliozė ir ŽIV infekcija yra tampriai susijusios. ŽIV infekcija didina TB recidyvų (atkryčių) dažnį. Jei ŽIV užsikrėtęs žmogus suserga TB, suaktyvėja ŽIV dauginimasis, padidėja ŽIV infekcijos progresavimo greitis. Neretai tuberkuliozė tampa ŽIV infekuotų asmenų mirties priežastimi", – pažymėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius dr. doc. Saulius Čaplinskas.

Pasak jo, nustačius tuberkuliozę ŽIV infekuotam asmeniui, tuberkuliozės gydymas turi būti pradedamas iš karto. Literatūros duomenimis, skubus tuberkuliozės gydymas mažina TB mirtingumą bei TB platinimą visuomenėje.

ULAC duomenimis, paskutine ŽIV ligos stadija – AIDS pernai susirgo 20 ŽIV užsikrėtusių asmenų. Pagal galimą užsikrėtimo būdą po 40 proc. susirgusiųjų AIDS buvo švirkščiamųjų narkotikų vartotojai ir užsikrėtusieji heteroseksualių santykių metu. Iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje užregistruota 1900 ŽIV infekcija užsikrėtusių asmenų. Sergamumo ŽIV rodiklis 2010 m. siekė 4,6 susirgimo atvejus 100 tūkst. gyventojų (ES šalių vidurkis – 5,7/100.000), Latvijoje – 12,2, Estijoje – 27,8.