Skuode įvykęs tuberkuliozės protrūkis rodo, kad Lietuva vis dar kovoja ne su ligų priežastimis, o padariniais. Nors Lietuvoje yra prieinamos šiuolaikinės tuberkuliozės diagnostikos priemonės, tik pusė vaikų yra patikrinami dėl tuberkuliozės, o didžioji dalis suaugusiųjų – visai neįžvelgia šios ligos grėsmės, todėl vengia tikrintis net ir esant ryškiems simptomams. Vis dar daug tuberkulioze sergančių asmenų nutraukia gydymą arba visai nesigydo. Dėl šių priežasčių lietuvių sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvą priskiria prie valstybių, kuriose daugiausia sergama vaistams atspariomis tuberkuliozės formomis.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė tikina, kad visuomenės abejingumas tuberkuliozės grėsmei yra susiformavęs dėl klaidingos nuomonės, esą tuberkuliozė – tai asocialių žmonių liga. „Nuomonė, kad tuberkulioze suserga tik žmonės iš asocialių šeimų, benamiai, alkoholikai ir narkomanai, kaip parodė Skuodo atvejis, yra klaidinga. Tuberkuliozė diagnozuojama ir pedagogams, ir inžinieriams, ir vadybininkams, ir net manekenėms. Net trečdalis pasaulio gyventojų nešioja tuberkuliozės mikobakterijas, kurios anksčiau ar vėliau suaktyvėja, todėl iki 15 proc. latentine (slaptąja) tuberkulioze sergančių žmonių suserga aktyvia tuberkuliozės forma. Net 50 proc. aktyvios tuberkuliozės atvejų pasibaigia mirtimi t. y. kas 20 sekundžių dėl tuberkuliozės pasaulyje numiršta žmogus“, - akcentuoja gydytoja E. Marciuškienė.
Nusilpus imunitetui triumfuoja tuberkuliozė
Skaičiuojama, kad vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus gali užkrėsti net dvidešimt penkis sveikus. Tuberkuliozės nešiotojas, kalbėdamas, kosėdamas ar čiaudėdamas, į aplinką išskiria tuberkuliozės (lot. Mycobacterium Tuberculiosis) bacilas, kurios plisdamos oru patenka į žmonių kvėpavimo takus. Ligos sukėlėjai ore išlieka net keletą valandų, todėl itin didėja rizika užsikrėsti tuberkulioze uždarose, prastai vėdinamose, patalpose – viešajame transporte, mokyklose ir darželiuose, liftuose, baruose ar kavinėse.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai