Žmogui naudingiausi tie vaisiai ir daržovės, kurie užauga būtent jo regione. Taigi nors šiais laikais braškėmis mėgautis galime kone kiaurus metus, vertingiausios jų uogos būna tik tas 2–3 savaites, kai noksta lysvėje.
 
Vasarą 500 g šviežių uogų per dieną išvaduos jus nuo dietos laikymosi kančių: susidarius tinkamą dienos valgiaraštį, per mėnesį įmanoma atsikratyti 2–4 kg. Gal tai ir nėra itin daug, užtat neprievartaujant organizmo ir nekeliant pavojaus sveikatai!
 
Tiesa, valgiaraštį reikia keisti protingai, nepuolant į kraštutinumus, viską  gerai apgalvojus ir taisyklingai paskirsčius per dieną suvalgomą maistą.
 

• Pusryčiams valgykite stambiagrūdes košes ir 250 g jūsų pasirinktų uogų, išgerkite žaliosios arbatos arba stiklinę mineralinio vandens.
• Priešpiečiams galima išgerti vaisių sulčių arba paskanauti vaisių su varške.
• Pietums leiskite sau pasimėgauti įprastais patiekalais – virta mėsa su daržovėmis, žuvimi su ryžiais, salotomis, mėgstama daržovių sriuba arba kitu neriebiu ir nekaloringu maistu.
• Pavakariams galite vėl suvalgyti uogų.
• Vakarienei privalu valgyti daržoves. Puiku, jeigu jos bus sezoninės – pavyzdžiui, šviežios jaunutės cukinijos.

 
Uogų dietos pranašumai ir trūkumai
 
Medikai uogas vadina tikromis pirmūnėmis pagal turimą antioksidantų kiekį. Ši informacija turėtų būti svarbi net ir tuo atveju, jeigu esate sveiki kaip ridikai – juk antioksidantai, be visa ko, apsaugo nuo ankstyvo senėjimo ir raukšlių.
 
Neseniai JAV ir Tailando tyrinėtojai įrodė, kad stipriu antioksidaciniu poveikiu pasižymi net alkoholiniai uogų kokteiliai. Aišku, per karščius jų gerti nepatariama, tačiau valgyti šviežias uogas tiesiog būtina, mat jos dar ir puikiai malšina troškulį.
 
Uogose yra tiek daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų, kad jas valgydami per sezoną galite ne tik numesti svorio, bet ir pataisyti sveikatą.
 
Deja, rasti miesto turguose ekologiškų uogų (kaip ir daržovių) nėra lengva. Be to, labai daug uogų nerekomenduojama valgyti alergiškiems žmonėms. Todėl būkite atsargūs ir visiems laikams atsisakykite tų uogų, kurių suvalgius pastebėjote bėrimų ar kitokių alergijos požymių.
 
Laikytis uogų dietos ilgą laiką neverta – nepamirškite, kad dietologai rekomenduoja kaitalioti įvairias mitybos programas.
 
O dabar – apie populiariausias uogas iš eilės.
 
Žemuogės
 
Energinė vertė – 45 kilokalorijos (100 g).
 
Žemuogėse gausu obuolių, citrinų bei kitų organinių rūgščių, įvairiausių vitaminų (karoteno, C ir B grupės vitaminų), mineralų (kobalto, geležies, kalcio, fosforo, mangano), fermentų, eterinio aliejaus, fitoncidų.
 
Šios uogos labai naudingos ir sveikiems žmonėms, ir ligoniams, bet ypač – vaikams, nes stimuliuoja imunitetą, pasižymi šlapimą varančiu poveikiu ir saugo nuo tinimų. Taip pat žemuogės mažina karščiavimą ir slopina uždegimus.
 
Tik reikėtų atminti, jog, kaip ir visos raudonos uogos, žemuogės gali sukelti alerginę reakciją. O jeigu turite bėdų dėl skrandžio, valgykite šias uogas su natūraliu jogurtu arba neriebia grietine – kad apsaugotumėte skrandžio gleivinę nuo vaisinių rūgščių poveikio.
 
Braškės
 
Energinė vertė – 40 kilokalorijų (100 g).
 
Jose yra askorbo ir nikotino rūgščių, riboflavino, rutino, įvairiausių mikroelementų (geležies, kalcio, fosforo, magnio, jodo). Braškės balina ir valo odą, saugo nuo tinimų, uždegimų, varo šlapimą, mažina arterinį kraujo spaudimą ir cukraus kiekį kraujyje, stiprina kraujagyslių sieneles bei imunitetą.
 
Rekomenduojama braškių paros norma – 400–700 g.
 
Serbentai
 
Energinė vertė: geltonieji – 40 kilokalorijų (100 g), raudonieji – 43 kilokalorijos, juodieji – 45 kilokalorijos.
 
Serbentai – idealūs imunomoduliatoriai. Jei pažvelgtume į cheminę juodųjų serbentų sudėtį, pamatytume, jog tai natūralus įvairiausių žmogaus organizmui būtinų vitaminų, bet ypač C, koncentratas.
 
Serbentai beveik niekada nesukelia alerginių reakcijų ir neerzina virškinamojo trakto.
 
Juodieji serbentai plačiai naudojami liaudies medicinoje – kaip širdies ir kraujagyslių sistemą tonizuojanti priemonė. Bet šios uogos naudingos ir persišaldžius, susirgus kai kuriomis infekcinėmis ligomis, net gastritu, skrandžio opalige. Jos pasižymi lengvu šlapimą varančiu poveikiu, padeda išprakaituoti, atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus, teigiamai veikia kraujagyslių sieneles.
 
Juoduosiuose serbentuose yra gama-linoleno – vienos iš svarbiausių nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Mūsų organizmas pats jos negamina, o gama-linoleno rūgšties deficitas gali sukelti tokius baisius simptomus, kaip plaukų slinkimas, odos išsausėjimas, kepenų funkcijos sutrikimas, nutukimas, neurozės, seksualiniai sutrikimai (įskaitant ir nevaisingumą), smažėja žmogaus atsparumas infekcijoms.
 
Raudonieji serbentai gerokai lenkia juoduosius vitamino A kiekiu. Jų sultys nepakeičiamos vaikų dietinėje mityboje. Be to, skirtingai nei juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai dar turtingi ir nepaprastai naudingų pektinų. Pektinai padeda pašalinti iš organizmo sunkiųjų metalų druskas ir itin teigiamai veikia kraujo sudėtį.
 
Mėlynės

Energinė vertė – 62 kilokalorijos (100 g).
 
Mėlynėse yra nepakeičiamų organinių rūgščių: citrinų, pieno, oksalo (rūgštynių), obuolių ir gintaro. Būtent tokia unikali sudėtis iš esmės ir lėmė ne ką mažiau unikalias gydomąsias mėlynių savybes. Juolab kad šiose uogose dar yra dauguma organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti būtinų mineralinių medžiagų (geležies, kalio, mangano, vario, sieros, fosforo, chromo ir cinko druskų). Beje, tiek mangano, kiek mėlynėse, augalų pasaulyje daugiau niekas neturi. O dar jose yra karoteno (vitamino A), B grupės vitaminų, vitaminų C ir PP, fermentų, alkoholio ir eterinio aliejaus.
 
Mėlynės padeda sutvarkyti virškinimą (uogos vartojamos tiek viduriavimui, tiek ir vidurių užkietėjimui gydyti), o jų sultys pasižymi baktericidiniu poveikiu – žudo dizenterijos ir vidurių šiltinės sukėlėjus.
 
Kadangi mėlynėse nepaprastai daug antioksidantų, jas valgydami sumažinsite širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką.
 
Trombozės ir miokardo infarkto profilaktikai patariama valgyti mėlynių uogas, gerti kisielių ir morsą. Mat mėlynėse yra ypatingos medžiagos – antikoagulianto, mažinančio kraujo krešumą.
 
Dėl baktericidinio poveikio mėlynes naudinga valgyti sergant šlapimtakių ir inkstų uždegimu. Jeigu turite tokią bėdą kaip inkstų akmenligę, būtinai ne tik valgykite mėlynių uogas, bet ir gerkite jų lapų nuovirus.
 
Visi yra girdėję, kad mėlynės sveika akims, tačiau anaiptol ne visi žino, jog šios uogos skatina akies tinklainės ląstelių atsinaujinimą bei gerina kraujotaką – dėl to pagerėja regėjimas. Taigi valgyti kuo daugiau mėlynių derėtų visiems, kieno darbas susijęs su įtampa regai.
 
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sistemingas mėlynių valgymas padeda išsaugoti smegenis jaunas, taigi ir išvengti Alzheimerio ligos. Labai naudinga – ir kuo dažniau, tuo geriau! – šiomis uogomis mėgautis visiems žmonėms, dirbantiems intensyvų bei įtemptą protinį darbą. Juk mėlynės teigiamai veikia smegenų darbą bei protinius gebėjimus.
 
Rekomenduojama mėlynių dienos norma – 700 g.
 
Avietės

Energinė vertė – 41 kilokalorija (100 g).
 
Avietėse irgi yra organinių rūgščių (obuolių, citrinų, vyno, salicilo ir kitų), pektinų, azotinių bei dažančiųjų medžiagų, ląstelienos, vitamino C (ypač daug jo yra aviečių lapuose – 20–30 kartų daugiau nei pačiose uogose!), vitaminų A, B2, PP, antisklerozinių savybių turinčio beta-sitosterino, eterinio aliejaus.
 
Yra avietėse ir kumarinų, normalizuojančių kraujo krešumą bei mažinančių protrombino kraujyje, ir kapiliarus stiprinančių, su skleroze kovojančių antocianų. Taip pat šiose uogose gausu kalio druskų (tarp kitko, džiovintose avietėse jų gerokai daugiau), geležies, vario, folio rūgščių junginių.
 
Šias uogas įprasta vartoti kaip vaistą persišaldžius, susirgus gripu, ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis, įsišėliojus sąnarių skausmams, įsimetus radikulitui ir kitoms ligoms – karštinei, neuralgijai.
 
Rekomenduojama aviečių norma – po 120–150 g uogų dukart per dieną.
 
Trešnės
 
Energinė vertė – 52 kilokalorijos (100 g).
 
Trešnėse yra gerokai daugiau angliavandenių nei vyšniose (daugiausia gliukozės). Tačiau jose esančios maistingosios medžiagos nepaprastai naudingos vaikams. Trešnių uogose gausu provitamino A, C ir P, B grupės vitaminų, nikotino rūgšties, taip pat daug fosforo, kalcio, geležies.
 
Trešnės stimuliuoja inkstų bei kepenų veiklą, gerina kraujotaką. Hipertonija sergantiems žmonėms 250–300 g tamsiai raudonų trešnių uogų yra gydomoji dozė.
 
Kadangi trešnių minkštime esanti ląsteliena labai švelni, jos puikiai stimuliuoja žarnyno darbą. Dėl to uogas patariama valgyti visiems, kam diagnozuota žarnyno atonija, spastinis kolitas bei kitos panašios ligos, dėl kurių žarnų peristaltika tampa vangi.
 
Virškinimą gerina ir trešnių sultys, kompotai.
 
O štai organinių rūgščių trešnėse mažai. Dėl to šios uogos gali sukelti rėmens deginimą sergantiesiems gastritu su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.
 
Užtat trešnėse daug geležies ir vitaminų, taigi jas patartina valgyti sergant mažakraujyste.