Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacija (EFCCA) 24 pasaulio šalyse 2011 m. apklausė beveik 5 tūkst. 19-44 metų respondentų. Kas ketvirtas jų dėl ligos buvo priverstas praleisti daugiau nei 25 darbo dienas per metus, daugiau nei pusė nuolat jaučia įtampą ir baimę, kad pablogėjusi sveikata sutrukdys atvykti į darbą, sulaukia nemalonių komentarų, kolegų nusiskundimų dėl jų ligos ar net yra diskriminuojami. Todėl dauguma UŽL pacientų vengia viešai kalbėti apie savo sveikatą.

Tai pakeisti galėtų ankstyva šių ligų diagnostika, modernus gydymas ir visuomenės švietimas.

Gelbsti biologinė terapija

Jei įprastinės UŽL gydymo priemonės neduoda efekto, išsivysto sunkios ligos komplikacijos: virškinamojo trakto susiaurėjimas arba obstrukcija (žarnų susiaurėjimas, nepraeinamumas), žarnos sienelės prakiurimas, pūliniai, suvėžėjimas, malabsorbcijos sindromas.

"80 proc. sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis dėl komplikacijų tenka atlikti operacijas, o net iki 70 proc. iš jų reikalinga pakartotinė chirurginė intervencija. Krono liga sergančiųjų mirtingumo rizika yra 50 proc. didesnė nei bendroje populiacijoje.

Nuo ankstyvos mirties ir ligos komplikacijų gali apsaugoti efektyvus gydymas inovatyviais biologiniais vaistais", – teigė Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas prof. Limas Kupčinskas.

Specialistai susibūrė diskusijai

Uždegiminėmis žarnyno ligomis sergančių žmonių problemas sprendė ir galimybių bendradarbiauti ieškojo Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai, gydytojai, pacientų organizacijų ir darbdavių atstovai, kovo 5 d. LR Seime vykusioje konferencijoje-diskusijoje "Sergančiųjų virškinamojo trakto ligomis darbingumas ir gyvenimo kokybė".