Ligonių apklausos duomenimis, sergantys UŽL jaučia pastovią įtampą, kad dėl blogos savijautos gali neatvykti į darbą, sulaukia nemalonių komentarų, kolegų nusiskundimų dėl jų ligos ar net yra diskriminuojami. Todėl dauguma UŽL pacientų vengia viešai kalbėti apie savo sveikatą.

Jei įprastinės UŽL gydymo priemonės neduoda efekto, išsivysto sunkios ligos komplikacijos: virškinamojo trakto susiaurėjimas arba obstrukcija (žarnų susiaurėjimas, nepraeinamumas), žarnos sienelės prakiurimas, pūliniai, suvėžėjimas, malabsorbcijos sindromas. "Dėl komplikacijų 80 proc. sergančiųjų uždegiminėmis žarnyno ligomis tenka atlikti operacijas, o net iki 70 proc. iš jų reikalinga pakartotinė chirurginė intervencija. Krono liga sergančiųjų mirtingumo rizika yra 50 proc. didesnė nei bendroje populiacijoje. Nuo ankstyvos mirties ir ligos komplikacijų gali apsaugoti efektyvus gydymas inovatyviais biologiniais vaistais", – teigė Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas prof. Limas Kupčinskas.

Visuomenė itin mažai žino apie UŽL, todėl šiomis ligomis sergantys žmonės susiduria su dideliais sunkumais studijuodami, dirbdami ir net kurdami asmeninius santykius. Tai įrodė Europos Krono ligos ir opinio kolito pacientų asociacijų federacijos (EFCCA) 24 pasaulio šalyse atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 5 tūkst. 19-44 metų respondentų. Kas ketvirtas respondentas dėl ligos buvo priverstas praleisti daugiau nei 25 darbo dienas per metus, daugiau nei pusė nuolat jaučia įtampą ir baimę, kad liga gali sutrukdyti atvykti į darbą.

Uždegiminės žarnyno ligos – Krono liga ir opinis kolitas yra lėtiniai susirgimai, dažniausiai prasidedantys jauname amžiuje nuo 15 iki 35 metų. Lietuvoje šiomis ligomis serga apie 1200–1400 asmenų. Ligos pradžia ypatingai sunki jauniems žmonėms, baigiantiems studijas, pirmą kartą kreipiantis dėl darbo ar karjeros pradžioje. Liga dažnai sąlygoja neįgalumą ir ankstyvą nedarbingumą.